Stomatitas: priežastys, simptomai, gydymas ir prevencija
Stomatitas – tai burnos gleivinės uždegimas, galintis sukelti nemažai nepatogumų kasdieniniame gyvenime, pavyzdžiui, apsunkinti valgymą ar kalbėjimą. Šią burnos sveikatos problemą patiria įvairaus amžiaus žmonės. Stomatito apraiškas galima pastebėti įvairiomis formomis, įskaitant aftines opas (pūslelinę), herpetinį stomatitą ar kitus burnos gleivinės pažeidimus.
Šiame straipsnyje sužinosite apie stomatito tipus, jų atsiradimo priežastis, būdingus simptomus, diagnostiką, gydymo būdus bei prevencines priemones, padėsiančias išvengti šios nemalonios burnos sveikatos problemos.
Kas yra stomatitas? Sąvokos paaiškinimas
Stomatitas yra medicininė būklė, kuriai būdingas burnos gleivinės uždegimas. Skirtingai nuo gingivito, kuris apima tik dantenų uždegimą, stomatitas gali paveikti įvairias burnos ertmės vietas: skruostų vidinį paviršių, liežuvį, gomurį, dantenas ir lūpas. Tyrimai rodo, kad maždaug 25% žmonių bent kartą gyvenime susiduria su kokia nors stomatito forma.
Svarbu atskirti stomatitą nuo susijusių terminų. Gingivitas reiškia tik dantenų uždegimą, paprastai atsirandantį dėl prastos burnos higienos ir apnašų kaupimosi prie dantenų linijos.
Burnos uždegimas gali būti ūminis arba lėtinis, vietinis arba išplitęs visoje burnos ertmėje. Priklausomai nuo priežasties, stomatitas gali būti labai skausmingas, sukelti deginimo jausmą ar diskomfortą, kuris trukdo valgyti, kalbėti ir net miegoti.
Stomatito tipai
Burnos uždegimas pasireiškia įvairiomis formomis, kiekviena turi savitus požymius ir priežastis.
Aftinis stomatitas (pūslelinis)
Aftinis stomatitas, dažnai vadinamas burnos opomis arba pūsleline, pasireiškia mažais, apvaliais ar ovaliais opaliniais pažeidimais burnos viduje. Šie pažeidimai paprastai turi raudoną kraštą ir gelsvą ar pilką centrą. Jie dažniausiai atsiranda ant liežuvio, minkštojo gomurio, žandų gleivinės ar lūpų vidaus.
Šio tipo stomatitas nėra užkrečiamas.
Juo dažniau serga moterys, jauni suaugusieji ir asmenys, kurių šeimose pasitaiko tokių opų. Tyrimai rodo, kad stresas, tam tikri maisto produktai (ypač rūgštūs ar aštrūs), vitaminų trūkumas ir hormoniniai pokyčiai gali išprovokuoti aftinio stomatito atsivėrimą.
Herpetinis stomatitas (šaltos žaizdos)
Herpetinis stomatitas yra sukėlėjas herpes simplex virusas (HSV-1). Jis pasireiškia mažomis, skausmingomis pūslelėmis, kurios dažniausiai atsiranda ant lūpų ar aplink jas, nors gali pažeisti ir burnos vidų. Pradžioje jaučiamas dilgčiojimas ar deginimas, vėliau atsiranda pūslelės, kurios pratrūksta, suformuoja plutelę ir galiausiai užgyja.
Priešingai nei aftinis stomatitas, herpetinis stomatitas yra labai užkrečiamas, ypač pūslelių fazėje. Pirminis užsikrėtimas dažnai pasitaiko vaikystėje ir gali sukelti karščiavimą bei kitų simptomų. Vėliau virusas lieka organizme ir gali aktyvuotis dėl įvairių veiksnių, tokių kaip stresas, saulės šviesa, peršalimas ar imuninės sistemos susilpnėjimas.
Protezinis stomatitas
Protezinis stomatitas paprastai pasireiškia asmenims, naudojantiems dantų protezus, ypač viršutinio žandikaulio. Šią būklę sukelia grybelinė infekcija (dažniausiai Candida rūšis), susijusi su netinkamai prižiūrimais protezais, prastos kokybės protezais arba sumažėjusia imunine funkcija.
Protezinio stomatito atveju galima pastebėti raudoną, patinusią gleivinę po protezu, kartais su baltomis dėmėmis. Pacientai gali skųstis deginimo pojūčiu, nemaloniu skoniu burnoje ir diskomfortu dėvint protezus.
Kiti stomatito tipai
Be pagrindinių formų, egzistuoja ir kiti stomatito variantai:
- alerginis stomatitas, kurį sukelia padidėjęs jautrumas tam tikriems maisto produktams, burnos priežiūros priemonėms ar medžiagoms, naudojamoms odontologijoje
- bakterinis stomatitas, kurį sukelia bakterinės infekcijos
- nikotininis stomatitas, pasireiškiantis rūkantiems asmenims
- medikamentinis stomatitas, atsirandantis kaip nepageidaujama reakcija į vaistus
Pagrindinės stomatito priežastys
Burnos gleivinės uždegimą gali sukelti įvairūs veiksniai, kuriuos svarbu suprasti siekiant efektyvios prevencijos ir gydymo. Pagrindinės stomatito atsiradimo priežastys skirstomos į keletą kategorijų.
Infekcijos
Virusinės infekcijos yra dažna burnos gleivinės uždegimo priežastis:
- herpes simplex virusas (HSV-1) – herpetinio stomatito sukėlėjas
- Coxsackie virusas – burnos-rankų-kojų ligos sukėlėjas, dažnas vaikystėje
- citomegalovirusas (CMV) – gali sukelti opas imunosupresinių pacientų burnose
- grybelinės infekcijos, ypač Candida albicans, sukelia kandidozinį stomatitą (burnos kandidozę)
- bakterinės infekcijos, nors ir rečiau, taip pat gali būti stomatito priežastis
Sužalojimai ir dirginimas
Mechaniniai ir cheminiai burnos gleivinės pažeidimai dažnai sukelia uždegimą:
- atsitiktinis žandų ar lūpų įsikandimas
- terminis sužalojimas dėl karšto maisto ar gėrimų
- netinkamai pritaikyti dantų protezai ar ortodontiniai aparatai
- aštrūs dantys ar dantų restauracijos
- cheminiai dirgikliai iš tam tikrų maisto produktų ar burnos higienos priemonių
- rūgštūs ar aštrūs maisto produktai
Medicininiai ir aplinkos veiksniai
Įvairūs sisteminiai veiksniai gali prisidėti prie burnos gleivinės uždegimo:
- medikamentai, ypač chemoterapiniai vaistai, imunosupresantai, kai kurie antibiotikai
- sisteminės ligos: Krono liga, opinis kolitas, celiakija, sisteminis lupus
- alerginės reakcijos į maistą, vaistus ar burnos higienos produktus
- vitaminų trūkumai (ypač B grupės vitaminų, geležies, folio rūgšties, cinko)
- hormoniniai pokyčiai nėštumo, menstruacijų metu
- stresas, kuris gali suaktyvinti imuninės sistemos problemas
- spindulinis gydymas galvos ir kaklo srityje
Gyvenimo būdo veiksniai
Kasdieniai įpročiai taip pat gali lemti stomatito atsiradimą:
- prasta burnos higiena, lemianti bakterijų kaupimąsi
- rūkymas ir tabako produktų vartojimas
- dažnas alkoholio vartojimas, ypač stiprių alkoholinių gėrimų
- dehidratacija ir burnos sausumas (kserostomija)
- netinkama mityba, kurioje trūksta svarbių vitaminų ir mineralų
Stomatito simptomų atpažinimas
Ankstyvai diagnozei ir efektyviam gydymui svarbu atpažinti būdingus burnos gleivinės uždegimo požymius. Stomatito simptomai gali skirtis priklausomai nuo tipo ir sunkumo.
Pagrindiniai stomatito simptomai apima:
- skausmą ir jautrumą paveiktoje burnos srityje
- deginimo jausmą, ypač valgant ar geriant
- aiškiai matomus burnos gleivinės pažeidimus: opas, pūsleles ar erozinius plotus
- paraudimą ir patinimą burnos gleivinėje
- baltas ar pilkšvas apnašas ant pažeistos gleivinės (būdinga grybelinėms infekcijoms)
- padidėjusį seilėtekį arba, priešingai, burnos sausumą
- nemalonų burnos kvapą (halitosis)
- sunkumą valgant, geriant ar kalbant
- padidėjusį jautrumą aštriems, rūgštiems ar karštoms maisto produktams
Specifiniai simptomai pagal stomatito tipą:
Aftinis stomatitas (burnos opos): pavienės ar grupinės mažos, apvalios ar ovalios opos su raudonais kraštais ir gelsvais ar pilkais centrais. Jos dažniausiai atsiranda ant liežuvio, minkštojo gomurio ar žandų viduje. Šios opos yra skausmingos, bet neužkrečiamos ir paprastai išnyksta per 7-14 dienų.
Herpetinis stomatitas (šaltos žaizdos): prasideda dilgčiojimu ar deginimo pojūčiu, po kurio atsiranda grupinės mažos pūslelės, kurios vėliau pratrūksta sudarydamos skausmingas žaizdas. Dažniausiai atsiranda ant lūpų ar aplink jas, bet gali pažeisti ir burnos vidų. Gali lydėti karščiavimas, bendras negalavimas, padidėję limfmazgiai.
Protezinis stomatitas: raudona, patinusi gleivinė po danties protezu, kartais su baltomis dėmėmis. Pacientai skundžiasi deginimo pojūčiu, diskomfortu dėvint protezus, nemaloniu skoniu burnoje.
Nikotininis stomatitas: pabalusi, sustorėjusi ir kietoka burnos gleivinė, ypač ant gomurio, dažnai su raudonais taškeliais, kurie yra uždegusios seilių liaukos.
Daugumai stomatito formų būdingas cikliškas pobūdis – simptomai pasireiškia tam tikrą laiką (paprastai 7-14 dienų), po to išnyksta, tačiau kai kuriais atvejais gali pasikartoti. Recidyvuojantis aftinis stomatitas gali varginti žmogų visą gyvenimą su aktyvumo ir remisijos periodais.
Stomatito diagnostika
Tinkama diagnostika yra būtina siekiant parinkti efektyvų burnos gleivinės uždegimo gydymą. Šis procesas apima keletą svarbių etapų.
Diagnozuojant stomatitą, gydytojas ar odontologas pirmiausia atlieka išsamų medicininės istorijos vertinimą ir burnos apžiūrą.
Specialistas domisi simptomų pradžia, trukme, intensyvumu bei galimais provokuojančiais veiksniais, įskaitant neseniai vartotus vaistus, mitybos pokyčius ar streso epizodus.
Klinikinis ištyrimas
Burnos apžiūros metu vertinama:
- pažeidimų lokalizacija, dydis, forma ir spalva
- aplinkinių audinių būklė (paraudimas, patinimas)
- dantų ir dantenų būklė
- burnos higienos lygis
- galimi mechaniniai dirgikliai (aštrūs dantys, netinkami protezai)
Tam tikrais atvejais gydytojas gali atlikti paprastą testą – patrinti pažeistą sritį steriliu tamponu, kad įvertintų, ar pacientas jaučia skausmą (būdinga aftiniam stomatitui), ar dilgčiojimą (labiau būdinga herpetiniam stomatitui).
Laboratoriniai tyrimai
Jei klinikinio ištyrimo nepakanka tiksliai diagnozei nustatyti, gali būti skiriami papildomi tyrimai:
- mikrobiologinis pasėlis – nustatant grybelinę ar bakterinę infekciją
- virusologinis tyrimas – herpes simplex ar kitų virusų identifikavimui
- citologinis tepinėlis – ląstelių pokyčiams įvertinti
- biopsija – ilgai negyjančių ar įtartinų pažeidimų atvejais, norint atmesti piktybinių procesų galimybę
- kraujo tyrimai – nustatyti vitaminų trūkumą, anemijos požymius ar sistemines ligas
- alerginiai mėginiai – identifikuojant alergiją tam tikriems maisto produktams ar medžiagoms
Diferencinė diagnostika
Diagnozuojant stomatitą, svarbu atskirti jį nuo kitų burnos ligų, kurios gali turėti panašių simptomų:
- burnos ertmės vėžys – ilgai negyjančios opos, kurios didėja, gali būti stomatito klaidinga diagnozė
- liežuvio ligos (glositai) – dažnai pasireiškia kartu su stomatitu, bet gali būti ir atskira būklė
- lichen planus – lėtinė uždegiminė liga, pažeidžianti burnos gleivinę
- pemfigoidai ir pemfigus – autoimuninės pūslinės ligos
- eritema multiforme – ūminė odos ir gleivinių uždegiminė reakcija
Gydytojas rekomenduoja kreiptis į specialistą, jei burnos opos negyja ilgiau nei dvi savaites, yra labai skausmingos, pasikartojančios ar susijusios su kitais simptomais, tokiais kaip karščiavimas ar sunkumas nuryti. Ypač svarbu patikrinti ilgai negyjančias opas vyresniems nei 50 metų asmenims dėl padidėjusios burnos vėžio rizikos.
Stomatito gydymo galimybės
Tinkamas gydymo planas priklauso nuo stomatito tipo, sunkumo ir priežasties. Dauguma lengvų stomatito atvejų gali būti gydoma namuose, tačiau sunkesniais atvejais būtina medicininė pagalba.
Priežasties šalinimas
Efektyvaus gydymo pagrindas – pašalinti pagrindinę stomatito priežastį:
- alergenų vengimas, jei nustatyta alergija
- protezų koregavimas arba naujų gamyba, jei dabartiniai netinka
- aštrių dantų kraštų šlifavimas
- vaistų, galinčių sukelti stomatitą, keitimas (jei įmanoma)
- vitaminų papildų skyrimas, esant mitybos trūkumams
Vietinio poveikio preparatai
Vietinio poveikio priemonės padeda malšinti simptomus ir skatina greičiau gyti:
- kortikosteroidinės pastos ar geliai – mažina uždegimą ir skausmą
- anestetikai – trumpalaikiam skausmo malšinimui (lidokaino geliai ar purškikliai)
- apsauginės pastos (pvz., Orabase), kurios sukuria barjerą virš opos
- antimikrobiniai burnos skalavimo skysčiai (chlorheksidino, povidono jodo)
- priešgrybeliniai preparatai proteziniam stomatitui gydyti (nistantinas, mikonazolas)
- antivirusiniai kremai herpetiniam stomatitui (acikloviras, pencikloviras)
Sisteminis gydymas
Sunkesniais atvejais arba kai vietinis gydymas neefektyvus, gali būti skiriami sisteminiai vaistai:
- sisteminiai kortikosteroidai – sunkiam, išplitusiam stomatitui
- imunomoduliaciniai preparatai – pasikartojančiam aftiniam stomatitui
- sisteminiai antivirusiniai vaistai – sunkiam herpetiniam stomatitui
- sisteminiai priešgrybeliniai preparatai – išplitusiai grybelinei infekcijai
- antibiotikai – jei yra bakterinė infekcija
Namų priežiūra ir savipagalba
Paprastos priemonės, padedančios palengvinti simptomus:
- skausmo malšinimas be recepto parduodamais vaistais (ibuprofenas, paracetamolis)
- drungno sūraus vandens skalavimas (1/2 arbatinio šaukštelio druskos 240 ml vandens)
- ledų gabaliukų čiulpimas ar šalto vandens gurkšnojimas
- minkšto, neaštraus ir nerūgštaus maisto valgymas
- pakankamai skysčių, vengiant citrusinių sulčių ir gazuotų gėrimų
- naudojimas minkšto šepetėlio dantims valyti
- vengimas alkoholio turinčių burnos skalavimo skysčių, kurie gali sudirginti pažeistą gleivinę
- vengimas dantų pastų su natrio laurilsulfatu (SLS), kuris gali provokuoti burnos opas
Liaudies medicinos priemonės, kurioms yra tam tikrų mokslinių įrodymų:
- ramunėlių arbatos skalavimas – turi priešuždegiminių savybių
- medus – antibakterinės ir gydomosios savybės
- alavijų gelis – ramina ir skatina gijimą
- kokosų aliejus – antimikrobinės savybės
Svarbu atsiminti, kad nuolatinis, pasikartojantis ar sunkus stomatitas reikalauja profesionalaus gydytojo įvertinimo, ypač jei siejamas su sistemine liga ar nepagerėja po savaitės namų gydymo.
Patarimai stomatito prevencijai
Žinant pagrindines stomatito priežastis, galima imtis veiksmingų prevencinių priemonių, sumažinančių šios nemalonios būklės riziką. Prevencija ypač svarbi tiems, kurie turi polinkį į pasikartojančias burnos opas.
Kasdienė burnos higiena
Tinkama burnos priežiūra yra kertinis prevencijos elementas:
- reguliarus dantų valymas su minkštu šepetėliu bent du kartus per dieną
- kasdieninis tarpdančių valymas siūlu arba tarpdančių šepetėliais
- švelni liežuvio valymo procedūra, pašalinanti bakterijas
- dantų pastų be natrio laurilsulfato (SLS) naudojimas, ypač tiems, kurie linkę į burnos opas
- burnos skalavimas po valgio, ypač po aštraus ar rūgštaus maisto
Dirgiklių vengimas
Identifikavimas ir vengimas žinomų stomatito provokatorių:
- aštraus, karšto, rūgštaus ar labai sūraus maisto ribojimas
- burnos traumų prevencija – atsargiai kramtant, naudojant tinkamus įrankius
- streso valdymas, nes stresas gali suaktyvinti herpes virusą ir lemti imuninės sistemos pokyčius
- rūkymo ir alkoholio vartojimo atsisakymas arba apribojimas
- žinomų alergenų vengimas (maisto produktų, medžiagų)
Sveika mityba ir gyvensena
Bendras sveikatos stiprinimas padeda išvengti stomatito:
- subalansuota mityba, turtinga vitaminų ir mineralų (ypač B grupės vitaminų, geležies, cinko)
- pakankamas vandens kiekis – mažiausiai 8 stiklinės per dieną, išvengiant burnos sausumo
- reguliarus fizinis aktyvumas ir pakankamas poilsis, stiprinantis imuninę sistemą
- vengimas per didelio cukraus kiekio, kuris gali skatinti grybelinių infekcijų vystymąsi
- antioksidantų šaltinių įtraukimas į mitybą (vaisiai, daržovės, žaliosios arbatos)
Protezų ir ortodontinių aparatų priežiūra
Dantų protezų naudotojams ypač svarbi tinkama priežiūra:
- kasdieninis protezų valymas specialiomis priemonėmis
- protezų išėmimas nakčiai, leidžiant burnos audiniams pailsėti
- reguliarus protezų tikrinimas ir koregavimas pas odontologą
- tinkamas ortodontinių aparatų valymas ir priežiūra
Reguliarūs odontologiniai patikrinimai
Profesionali burnos priežiūra užtikrina ankstyvą problemų identifikavimą:
- reguliarūs apsilankymai pas odontologą kas 6 mėnesius
- profesionalus dantų valymas, pašalinantis apnašas ir akmenį
- ankstyvas potencialių problemų (aštrių dantų kraštų, netinkamų plombų) sprendimas
- konsultacijos dėl individualios burnos priežiūros
Laikantis šių prevencinių priemonių, galima žymiai sumažinti stomatito riziką arba, jei jau yra polinkis į šią būklę, sumažinti epizodų dažnį ir sunkumą. Svarbu prisiminti, kad individuali prevencijos strategija turėtų būti aptarta su odontologu ar gydytoju, atsižvelgiant į konkrečius rizikos veiksnius ir sveikatos būklę.
Išvados
Stomatitas yra dažna burnos sveikatos problema, galinti reikšmingai paveikti kasdienį gyvenimą. Svarbu suprasti, kad tai ne viena liga, bet įvairių priežasčių sukeliama būklė, pasireiškianti burnos gleivinės uždegimu. Nuo aftinių opų iki herpetinio stomatito ar protezinio stomatito – kiekviena forma turi savo ypatumus, priežastis ir gydymo metodus.
Ankstyvai atpažinus simptomus ir nustačius tikslią stomatito formą, galima parinkti efektyvų gydymą, kuris ne tik palengvins simptomus, bet ir padės išvengti komplikacijų. Nors daugeliu atvejų stomatitas nėra pavojinga būklė ir praeina savaime per 1-2 savaites, nuolatinis ar pasikartojantis burnos gleivinės uždegimas gali signalizuoti apie gilesnes sveikatos problemas, reikalaujančias medicininės pagalbos.
Profilaktika išlieka geriausias būdas išvengti stomatito. Reguliari burnos higiena, sveika mityba, streso valdymas, traumų prevencija ir rizikos veiksnių vengimas gali reikšmingai sumažinti tikimybę susidurti su šia nemalonia būkle.
Kreipkitės į odontologą ar gydytoją, jei burnos opos negyja ilgiau nei dvi savaites, yra labai skausmingos, pasikartojančios ar lydimos kitų simptomų. Tik profesionalus įvertinimas gali užtikrinti tinkamą diagnozę ir gydymą, leidžiantį vėl mėgautis komfortišku valgymu, kalba ir gyvenimo kokybe.
Dažniausiai užduodami klausimai
Koks skirtumas tarp burnos opų ir šaltų žaizdų?
Burnos opos (aftinis stomatitas) nėra užkrečiamos ir atsiranda burnos viduje. Šaltos žaizdos (herpetinis stomatitas) yra sukeliamos herpes viruso, yra užkrečiamos ir dažniausiai atsiranda ant lūpų ar aplink jas.
Ar stomatitas yra užkrečiamas?
Daugelis stomatito tipų, pavyzdžiui, aftinis stomatitas (burnos opos), nėra užkrečiami. Tačiau herpetinis stomatitas (šaltos žaizdos) yra labai užkrečiamas, ypač protrūkių metu.
Kokie namų gydymo būdai gali padėti palengvinti stomatito simptomus?
Skalavimas drungnu sūriu vandeniu, vietinių skausmą malšinančių priemonių naudojimas, gera burnos higiena su minkštu šepetėliu ir aštraus maisto vengimas gali palengvinti simptomus. Visada konsultuokitės su sveikatos priežiūros specialistu, jei simptomai išlieka.
Kas sukelia pasikartojantį stomatitą?
Pasikartojantis stomatitas gali būti sukeltas imuninių veiksnių, mitybos trūkumų, streso, alergijų ar lėtinės traumos. Kartais už tai gali būti atsakinga pagrindinė liga.
Kada reikėtų kreiptis į gydytoją ar odontologą dėl burnos opų?
Jei opos išlieka ilgiau nei dvi savaites, dažnai pasikartoja, yra neįprastai sunkios arba lydimos karščiavimo ar rijimo sutrikimų, reikėtų kreiptis profesionalaus įvertinimo.