Stomatitas: priežastys, simptomai, gydymas ir prevencija

Stomatitas – tai burnos gleivinės uždegimas, galintis sukelti nemažai nepatogumų kasdieniniame gyvenime, pavyzdžiui, apsunkinti valgymą ar kalbėjimą. Šią burnos sveikatos problemą patiria įvairaus amžiaus žmonės. Stomatito apraiškas galima pastebėti įvairiomis formomis, įskaitant aftines opas (pūslelinę), herpetinį stomatitą ar kitus burnos gleivinės pažeidimus.

Šiame straipsnyje sužinosite apie stomatito tipus, jų atsiradimo priežastis, būdingus simptomus, diagnostiką, gydymo būdus bei prevencines priemones, padėsiančias išvengti šios nemalonios burnos sveikatos problemos.

Kas yra stomatitas? Sąvokos paaiškinimas

Stomatitas yra medicininė būklė, kuriai būdingas burnos gleivinės uždegimas. Skirtingai nuo gingivito, kuris apima tik dantenų uždegimą, stomatitas gali paveikti įvairias burnos ertmės vietas: skruostų vidinį paviršių, liežuvį, gomurį, dantenas ir lūpas. Tyrimai rodo, kad maždaug 25% žmonių bent kartą gyvenime susiduria su kokia nors stomatito forma.

Svarbu atskirti stomatitą nuo susijusių terminų. Gingivitas reiškia tik dantenų uždegimą, paprastai atsirandantį dėl prastos burnos higienos ir apnašų kaupimosi prie dantenų linijos.

Burnos uždegimas gali būti ūminis arba lėtinis, vietinis arba išplitęs visoje burnos ertmėje. Priklausomai nuo priežasties, stomatitas gali būti labai skausmingas, sukelti deginimo jausmą ar diskomfortą, kuris trukdo valgyti, kalbėti ir net miegoti.

Stomatito tipai

Burnos uždegimas pasireiškia įvairiomis formomis, kiekviena turi savitus požymius ir priežastis.

Aftinis stomatitas (pūslelinis)

Aftinis stomatitas, dažnai vadinamas burnos opomis arba pūsleline, pasireiškia mažais, apvaliais ar ovaliais opaliniais pažeidimais burnos viduje. Šie pažeidimai paprastai turi raudoną kraštą ir gelsvą ar pilką centrą. Jie dažniausiai atsiranda ant liežuvio, minkštojo gomurio, žandų gleivinės ar lūpų vidaus.

Šio tipo stomatitas nėra užkrečiamas.

Juo dažniau serga moterys, jauni suaugusieji ir asmenys, kurių šeimose pasitaiko tokių opų. Tyrimai rodo, kad stresas, tam tikri maisto produktai (ypač rūgštūs ar aštrūs), vitaminų trūkumas ir hormoniniai pokyčiai gali išprovokuoti aftinio stomatito atsivėrimą.

Herpetinis stomatitas (šaltos žaizdos)

Herpetinis stomatitas yra sukėlėjas herpes simplex virusas (HSV-1). Jis pasireiškia mažomis, skausmingomis pūslelėmis, kurios dažniausiai atsiranda ant lūpų ar aplink jas, nors gali pažeisti ir burnos vidų. Pradžioje jaučiamas dilgčiojimas ar deginimas, vėliau atsiranda pūslelės, kurios pratrūksta, suformuoja plutelę ir galiausiai užgyja.

Priešingai nei aftinis stomatitas, herpetinis stomatitas yra labai užkrečiamas, ypač pūslelių fazėje. Pirminis užsikrėtimas dažnai pasitaiko vaikystėje ir gali sukelti karščiavimą bei kitų simptomų. Vėliau virusas lieka organizme ir gali aktyvuotis dėl įvairių veiksnių, tokių kaip stresas, saulės šviesa, peršalimas ar imuninės sistemos susilpnėjimas.

Protezinis stomatitas

Protezinis stomatitas paprastai pasireiškia asmenims, naudojantiems dantų protezus, ypač viršutinio žandikaulio. Šią būklę sukelia grybelinė infekcija (dažniausiai Candida rūšis), susijusi su netinkamai prižiūrimais protezais, prastos kokybės protezais arba sumažėjusia imunine funkcija.

Protezinio stomatito atveju galima pastebėti raudoną, patinusią gleivinę po protezu, kartais su baltomis dėmėmis. Pacientai gali skųstis deginimo pojūčiu, nemaloniu skoniu burnoje ir diskomfortu dėvint protezus.

Kiti stomatito tipai

Be pagrindinių formų, egzistuoja ir kiti stomatito variantai:

alerginis stomatitas, kurį sukelia padidėjęs jautrumas tam tikriems maisto produktams, burnos priežiūros priemonėms ar medžiagoms, naudojamoms odontologijoje
bakterinis stomatitas, kurį sukelia bakterinės infekcijos
nikotininis stomatitas, pasireiškiantis rūkantiems asmenims
medikamentinis stomatitas, atsirandantis kaip nepageidaujama reakcija į vaistus

Pagrindinės stomatito priežastys

Burnos gleivinės uždegimą gali sukelti įvairūs veiksniai, kuriuos svarbu suprasti siekiant efektyvios prevencijos ir gydymo. Pagrindinės stomatito atsiradimo priežastys skirstomos į keletą kategorijų.

Infekcijos

Virusinės infekcijos yra dažna burnos gleivinės uždegimo priežastis:

herpes simplex virusas (HSV-1) – herpetinio stomatito sukėlėjas
Coxsackie virusas – burnos-rankų-kojų ligos sukėlėjas, dažnas vaikystėje
citomegalovirusas (CMV) – gali sukelti opas imunosupresinių pacientų burnose
grybelinės infekcijos, ypač Candida albicans, sukelia kandidozinį stomatitą (burnos kandidozę)
bakterinės infekcijos, nors ir rečiau, taip pat gali būti stomatito priežastis

Sužalojimai ir dirginimas

Mechaniniai ir cheminiai burnos gleivinės pažeidimai dažnai sukelia uždegimą:

atsitiktinis žandų ar lūpų įsikandimas
terminis sužalojimas dėl karšto maisto ar gėrimų
netinkamai pritaikyti dantų protezai ar ortodontiniai aparatai
aštrūs dantys ar dantų restauracijos
cheminiai dirgikliai iš tam tikrų maisto produktų ar burnos higienos priemonių
rūgštūs ar aštrūs maisto produktai

Medicininiai ir aplinkos veiksniai

Įvairūs sisteminiai veiksniai gali prisidėti prie burnos gleivinės uždegimo:

medikamentai, ypač chemoterapiniai vaistai, imunosupresantai, kai kurie antibiotikai
sisteminės ligos: Krono liga, opinis kolitas, celiakija, sisteminis lupus
alerginės reakcijos į maistą, vaistus ar burnos higienos produktus
vitaminų trūkumai (ypač B grupės vitaminų, geležies, folio rūgšties, cinko)
hormoniniai pokyčiai nėštumo, menstruacijų metu
stresas, kuris gali suaktyvinti imuninės sistemos problemas
spindulinis gydymas galvos ir kaklo srityje

Gyvenimo būdo veiksniai

Kasdieniai įpročiai taip pat gali lemti stomatito atsiradimą:

prasta burnos higiena, lemianti bakterijų kaupimąsi
rūkymas ir tabako produktų vartojimas
dažnas alkoholio vartojimas, ypač stiprių alkoholinių gėrimų
dehidratacija ir burnos sausumas (kserostomija)
netinkama mityba, kurioje trūksta svarbių vitaminų ir mineralų

Stomatito simptomų atpažinimas

Ankstyvai diagnozei ir efektyviam gydymui svarbu atpažinti būdingus burnos gleivinės uždegimo požymius. Stomatito simptomai gali skirtis priklausomai nuo tipo ir sunkumo.

Pagrindiniai stomatito simptomai apima:

skausmą ir jautrumą paveiktoje burnos srityje
deginimo jausmą, ypač valgant ar geriant
aiškiai matomus burnos gleivinės pažeidimus: opas, pūsleles ar erozinius plotus
paraudimą ir patinimą burnos gleivinėje
baltas ar pilkšvas apnašas ant pažeistos gleivinės (būdinga grybelinėms infekcijoms)
padidėjusį seilėtekį arba, priešingai, burnos sausumą
nemalonų burnos kvapą (halitosis)
sunkumą valgant, geriant ar kalbant
padidėjusį jautrumą aštriems, rūgštiems ar karštoms maisto produktams

Specifiniai simptomai pagal stomatito tipą:

Aftinis stomatitas (burnos opos): pavienės ar grupinės mažos, apvalios ar ovalios opos su raudonais kraštais ir gelsvais ar pilkais centrais. Jos dažniausiai atsiranda ant liežuvio, minkštojo gomurio ar žandų viduje. Šios opos yra skausmingos, bet neužkrečiamos ir paprastai išnyksta per 7-14 dienų.

Herpetinis stomatitas (šaltos žaizdos): prasideda dilgčiojimu ar deginimo pojūčiu, po kurio atsiranda grupinės mažos pūslelės, kurios vėliau pratrūksta sudarydamos skausmingas žaizdas. Dažniausiai atsiranda ant lūpų ar aplink jas, bet gali pažeisti ir burnos vidų. Gali lydėti karščiavimas, bendras negalavimas, padidėję limfmazgiai.

Protezinis stomatitas: raudona, patinusi gleivinė po danties protezu, kartais su baltomis dėmėmis. Pacientai skundžiasi deginimo pojūčiu, diskomfortu dėvint protezus, nemaloniu skoniu burnoje.

Nikotininis stomatitas: pabalusi, sustorėjusi ir kietoka burnos gleivinė, ypač ant gomurio, dažnai su raudonais taškeliais, kurie yra uždegusios seilių liaukos.

Daugumai stomatito formų būdingas cikliškas pobūdis – simptomai pasireiškia tam tikrą laiką (paprastai 7-14 dienų), po to išnyksta, tačiau kai kuriais atvejais gali pasikartoti. Recidyvuojantis aftinis stomatitas gali varginti žmogų visą gyvenimą su aktyvumo ir remisijos periodais.

Stomatito diagnostika

Tinkama diagnostika yra būtina siekiant parinkti efektyvų burnos gleivinės uždegimo gydymą. Šis procesas apima keletą svarbių etapų.

Diagnozuojant stomatitą, gydytojas ar odontologas pirmiausia atlieka išsamų medicininės istorijos vertinimą ir burnos apžiūrą.

Specialistas domisi simptomų pradžia, trukme, intensyvumu bei galimais provokuojančiais veiksniais, įskaitant neseniai vartotus vaistus, mitybos pokyčius ar streso epizodus.

Klinikinis ištyrimas

Burnos apžiūros metu vertinama:

pažeidimų lokalizacija, dydis, forma ir spalva
aplinkinių audinių būklė (paraudimas, patinimas)
dantų ir dantenų būklė
burnos higienos lygis
galimi mechaniniai dirgikliai (aštrūs dantys, netinkami protezai)

Tam tikrais atvejais gydytojas gali atlikti paprastą testą – patrinti pažeistą sritį steriliu tamponu, kad įvertintų, ar pacientas jaučia skausmą (būdinga aftiniam stomatitui), ar dilgčiojimą (labiau būdinga herpetiniam stomatitui).

Laboratoriniai tyrimai

Jei klinikinio ištyrimo nepakanka tiksliai diagnozei nustatyti, gali būti skiriami papildomi tyrimai:

mikrobiologinis pasėlis – nustatant grybelinę ar bakterinę infekciją
virusologinis tyrimas – herpes simplex ar kitų virusų identifikavimui
citologinis tepinėlis – ląstelių pokyčiams įvertinti
biopsija – ilgai negyjančių ar įtartinų pažeidimų atvejais, norint atmesti piktybinių procesų galimybę
kraujo tyrimai – nustatyti vitaminų trūkumą, anemijos požymius ar sistemines ligas
alerginiai mėginiai – identifikuojant alergiją tam tikriems maisto produktams ar medžiagoms

Diferencinė diagnostika

Diagnozuojant stomatitą, svarbu atskirti jį nuo kitų burnos ligų, kurios gali turėti panašių simptomų:

burnos ertmės vėžys – ilgai negyjančios opos, kurios didėja, gali būti stomatito klaidinga diagnozė
liežuvio ligos (glositai) – dažnai pasireiškia kartu su stomatitu, bet gali būti ir atskira būklė
lichen planus – lėtinė uždegiminė liga, pažeidžianti burnos gleivinę
pemfigoidai ir pemfigus – autoimuninės pūslinės ligos
eritema multiforme – ūminė odos ir gleivinių uždegiminė reakcija

Gydytojas rekomenduoja kreiptis į specialistą, jei burnos opos negyja ilgiau nei dvi savaites, yra labai skausmingos, pasikartojančios ar susijusios su kitais simptomais, tokiais kaip karščiavimas ar sunkumas nuryti. Ypač svarbu patikrinti ilgai negyjančias opas vyresniems nei 50 metų asmenims dėl padidėjusios burnos vėžio rizikos.

Stomatito gydymo galimybės

Tinkamas gydymo planas priklauso nuo stomatito tipo, sunkumo ir priežasties. Dauguma lengvų stomatito atvejų gali būti gydoma namuose, tačiau sunkesniais atvejais būtina medicininė pagalba.

Priežasties šalinimas

Efektyvaus gydymo pagrindas – pašalinti pagrindinę stomatito priežastį:

alergenų vengimas, jei nustatyta alergija
protezų koregavimas arba naujų gamyba, jei dabartiniai netinka
aštrių dantų kraštų šlifavimas
vaistų, galinčių sukelti stomatitą, keitimas (jei įmanoma)
vitaminų papildų skyrimas, esant mitybos trūkumams

Vietinio poveikio preparatai

Vietinio poveikio priemonės padeda malšinti simptomus ir skatina greičiau gyti:

kortikosteroidinės pastos ar geliai – mažina uždegimą ir skausmą
anestetikai – trumpalaikiam skausmo malšinimui (lidokaino geliai ar purškikliai)
apsauginės pastos (pvz., Orabase), kurios sukuria barjerą virš opos
antimikrobiniai burnos skalavimo skysčiai (chlorheksidino, povidono jodo)
priešgrybeliniai preparatai proteziniam stomatitui gydyti (nistantinas, mikonazolas)
antivirusiniai kremai herpetiniam stomatitui (acikloviras, pencikloviras)

Sisteminis gydymas

Sunkesniais atvejais arba kai vietinis gydymas neefektyvus, gali būti skiriami sisteminiai vaistai:

sisteminiai kortikosteroidai – sunkiam, išplitusiam stomatitui
imunomoduliaciniai preparatai – pasikartojančiam aftiniam stomatitui
sisteminiai antivirusiniai vaistai – sunkiam herpetiniam stomatitui
sisteminiai priešgrybeliniai preparatai – išplitusiai grybelinei infekcijai
antibiotikai – jei yra bakterinė infekcija

Namų priežiūra ir savipagalba

Paprastos priemonės, padedančios palengvinti simptomus:

skausmo malšinimas be recepto parduodamais vaistais (ibuprofenas, paracetamolis)
drungno sūraus vandens skalavimas (1/2 arbatinio šaukštelio druskos 240 ml vandens)
ledų gabaliukų čiulpimas ar šalto vandens gurkšnojimas
minkšto, neaštraus ir nerūgštaus maisto valgymas
pakankamai skysčių, vengiant citrusinių sulčių ir gazuotų gėrimų
naudojimas minkšto šepetėlio dantims valyti
vengimas alkoholio turinčių burnos skalavimo skysčių, kurie gali sudirginti pažeistą gleivinę
vengimas dantų pastų su natrio laurilsulfatu (SLS), kuris gali provokuoti burnos opas

Liaudies medicinos priemonės, kurioms yra tam tikrų mokslinių įrodymų:

ramunėlių arbatos skalavimas – turi priešuždegiminių savybių
medus – antibakterinės ir gydomosios savybės
alavijų gelis – ramina ir skatina gijimą
kokosų aliejus – antimikrobinės savybės

Svarbu atsiminti, kad nuolatinis, pasikartojantis ar sunkus stomatitas reikalauja profesionalaus gydytojo įvertinimo, ypač jei siejamas su sistemine liga ar nepagerėja po savaitės namų gydymo.

Patarimai stomatito prevencijai

Žinant pagrindines stomatito priežastis, galima imtis veiksmingų prevencinių priemonių, sumažinančių šios nemalonios būklės riziką. Prevencija ypač svarbi tiems, kurie turi polinkį į pasikartojančias burnos opas.

Kasdienė burnos higiena

Tinkama burnos priežiūra yra kertinis prevencijos elementas:

reguliarus dantų valymas su minkštu šepetėliu bent du kartus per dieną
kasdieninis tarpdančių valymas siūlu arba tarpdančių šepetėliais
švelni liežuvio valymo procedūra, pašalinanti bakterijas
dantų pastų be natrio laurilsulfato (SLS) naudojimas, ypač tiems, kurie linkę į burnos opas
burnos skalavimas po valgio, ypač po aštraus ar rūgštaus maisto

Dirgiklių vengimas

Identifikavimas ir vengimas žinomų stomatito provokatorių:

aštraus, karšto, rūgštaus ar labai sūraus maisto ribojimas
burnos traumų prevencija – atsargiai kramtant, naudojant tinkamus įrankius
streso valdymas, nes stresas gali suaktyvinti herpes virusą ir lemti imuninės sistemos pokyčius
rūkymo ir alkoholio vartojimo atsisakymas arba apribojimas
žinomų alergenų vengimas (maisto produktų, medžiagų)

Sveika mityba ir gyvensena

Bendras sveikatos stiprinimas padeda išvengti stomatito:

subalansuota mityba, turtinga vitaminų ir mineralų (ypač B grupės vitaminų, geležies, cinko)
pakankamas vandens kiekis – mažiausiai 8 stiklinės per dieną, išvengiant burnos sausumo
reguliarus fizinis aktyvumas ir pakankamas poilsis, stiprinantis imuninę sistemą
vengimas per didelio cukraus kiekio, kuris gali skatinti grybelinių infekcijų vystymąsi
antioksidantų šaltinių įtraukimas į mitybą (vaisiai, daržovės, žaliosios arbatos)

Protezų ir ortodontinių aparatų priežiūra

Dantų protezų naudotojams ypač svarbi tinkama priežiūra:

kasdieninis protezų valymas specialiomis priemonėmis
protezų išėmimas nakčiai, leidžiant burnos audiniams pailsėti
reguliarus protezų tikrinimas ir koregavimas pas odontologą
tinkamas ortodontinių aparatų valymas ir priežiūra

Reguliarūs odontologiniai patikrinimai

Profesionali burnos priežiūra užtikrina ankstyvą problemų identifikavimą:

reguliarūs apsilankymai pas odontologą kas 6 mėnesius
profesionalus dantų valymas, pašalinantis apnašas ir akmenį
ankstyvas potencialių problemų (aštrių dantų kraštų, netinkamų plombų) sprendimas
konsultacijos dėl individualios burnos priežiūros

Laikantis šių prevencinių priemonių, galima žymiai sumažinti stomatito riziką arba, jei jau yra polinkis į šią būklę, sumažinti epizodų dažnį ir sunkumą. Svarbu prisiminti, kad individuali prevencijos strategija turėtų būti aptarta su odontologu ar gydytoju, atsižvelgiant į konkrečius rizikos veiksnius ir sveikatos būklę.

Išvados

Stomatitas yra dažna burnos sveikatos problema, galinti reikšmingai paveikti kasdienį gyvenimą. Svarbu suprasti, kad tai ne viena liga, bet įvairių priežasčių sukeliama būklė, pasireiškianti burnos gleivinės uždegimu. Nuo aftinių opų iki herpetinio stomatito ar protezinio stomatito – kiekviena forma turi savo ypatumus, priežastis ir gydymo metodus.

Ankstyvai atpažinus simptomus ir nustačius tikslią stomatito formą, galima parinkti efektyvų gydymą, kuris ne tik palengvins simptomus, bet ir padės išvengti komplikacijų. Nors daugeliu atvejų stomatitas nėra pavojinga būklė ir praeina savaime per 1-2 savaites, nuolatinis ar pasikartojantis burnos gleivinės uždegimas gali signalizuoti apie gilesnes sveikatos problemas, reikalaujančias medicininės pagalbos.

Profilaktika išlieka geriausias būdas išvengti stomatito. Reguliari burnos higiena, sveika mityba, streso valdymas, traumų prevencija ir rizikos veiksnių vengimas gali reikšmingai sumažinti tikimybę susidurti su šia nemalonia būkle.

Kreipkitės į odontologą ar gydytoją, jei burnos opos negyja ilgiau nei dvi savaites, yra labai skausmingos, pasikartojančios ar lydimos kitų simptomų. Tik profesionalus įvertinimas gali užtikrinti tinkamą diagnozę ir gydymą, leidžiantį vėl mėgautis komfortišku valgymu, kalba ir gyvenimo kokybe.

Dažniausiai užduodami klausimai

Koks skirtumas tarp burnos opų ir šaltų žaizdų?

Burnos opos (aftinis stomatitas) nėra užkrečiamos ir atsiranda burnos viduje. Šaltos žaizdos (herpetinis stomatitas) yra sukeliamos herpes viruso, yra užkrečiamos ir dažniausiai atsiranda ant lūpų ar aplink jas.

Ar stomatitas yra užkrečiamas?

Daugelis stomatito tipų, pavyzdžiui, aftinis stomatitas (burnos opos), nėra užkrečiami. Tačiau herpetinis stomatitas (šaltos žaizdos) yra labai užkrečiamas, ypač protrūkių metu.

Kokie namų gydymo būdai gali padėti palengvinti stomatito simptomus?

Skalavimas drungnu sūriu vandeniu, vietinių skausmą malšinančių priemonių naudojimas, gera burnos higiena su minkštu šepetėliu ir aštraus maisto vengimas gali palengvinti simptomus. Visada konsultuokitės su sveikatos priežiūros specialistu, jei simptomai išlieka.

Kas sukelia pasikartojantį stomatitą?

Pasikartojantis stomatitas gali būti sukeltas imuninių veiksnių, mitybos trūkumų, streso, alergijų ar lėtinės traumos. Kartais už tai gali būti atsakinga pagrindinė liga.

Kada reikėtų kreiptis į gydytoją ar odontologą dėl burnos opų?

Jei opos išlieka ilgiau nei dvi savaites, dažnai pasikartoja, yra neįprastai sunkios arba lydimos karščiavimo ar rijimo sutrikimų, reikėtų kreiptis profesionalaus įvertinimo.