Perikoronitas

Kas yra perikoronitas?

Perikoronitas, tai dantenų uždegimas, kuris atsiranda aplink dalinai išdygusius dantis.

Būtina atskirti perikoronitą nuo kitų dantenų ligų. Kitaip nei įprastas gingivitas (dantenų uždegimas), kuris gali paveikti visas dantenas, perikoronitas yra būdingas konkrečiai vietai aplink dalinai išdygusį dantį. Dažniausiai ši būklė pasireiškia aplink apatinio žandikaulio dantis, kurie dažniau dygsta netaisyklingai dėl vietos stokos žandikaulyje.

Perikoronitas ir kitos dantenų infekcijos

Perikoronitą svarbu atskirti nuo kitų dantenų infekcijų. Gingivitas paveikia visų dantų dantenų liniją ir dažniausiai atsiranda dėl netinkamos burnos higienos. Periodontitas yra pažengusi dantenų liga, kuri paveikia ne tik dantenas, bet ir apatinius audinius bei kaulus. Tuo tarpu perikoronitas pasireiškia tik aplink dalinai išdygusį dantį ir jo pagrindinis sukėlėjas – po dantenų klostėmis besiveisiančios bakterijos.

Skirtingai nei kitų burnos infekcijų, perikoronitas dažnai yra laikinas, nes jis gali išnykti, kai dantis visiškai išdygsta arba kai pašalinamos dantenų klostės. Tačiau neretai būklė komplikuojasi, ypač kai dantys negali visiškai išdygti dėl vietos stokos ar netinkamos padėties žandikaulyje.

Pagrindinės perikoronito priežastys ir rizikos veiksniai

Perikoronitas išsivysto dėl kelių pagrindinių veiksnių sąveikos. Visų pirma, tai bakterijų kaupimasis po dantenų klostėmis, dengiančiomis dalinai išdygusį dantį. Šiose uždarose kišenėse bakterijos dauginasi, sukeldamos uždegimą ir infekciją.

Dalinai išdygę arba įstrigę dantys yra pagrindinė perikoronito priežastis. Kai trečiasis krūminis dantis negali pilnai prasiskverbti pro dantenas dėl netinkamos padėties žandikaulyje ar vietos stokos, ant danties susidaro dantenų klostė, po kuria kaupiasi maisto likučiai ir bakterijos.

Netinkama burnos higiena: nepakankamas dantų valymas, ypač sunkiai pasiekiamų galinių krūminių dantų srityje, didina bakterijų kaupimąsi.
Stresas: ilgalaikis stresas gali silpninti imuninę sistemą, mažindamas organizmo gebėjimą kovoti su infekcijomis.
Žandikaulio struktūra: mažesnis žandikaulis ar specifinė jo forma gali lemti dantų įstrigimą ir didinti perikoronito riziką.
Tabako vartojimas: rūkymas ir kiti tabako produktai gali pabloginti dantenų sveikatą ir padidinti infekcijų riziką.

Be minėtų veiksnių, perikoronito riziką didina ir maisto likučių įstrigimas po dantenų klostėmis, netinkamas kramtymas dėl skausmo ar diskomforto, taip pat viršutinio žandikaulio dantų trauma į apatinio žandikaulio dantenų klostę. Siekiant sumažinti šias rizikas, rekomenduojama reguliariai lankytis pas odontologą ir atlikti profesionalią burnos higienos procedūrą, kuri padeda pašalinti susikaupusias apnašas ir sumažinti bakterijų kiekį.

Pagrindiniai perikoronito simptomai: į ką atkreipti dėmesį

Perikoronito simptomai gali skirtis priklausomai nuo uždegimo stiprumo ir apimties. Lengvos formos perikoronitas gali sukelti minimalius simptomus, o sunkesniais atvejais gali pasireikšti intensyvus skausmas ir komplikacijos. Štai pagrindiniai simptomai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį:

Lengvos formos perikoronito simptomai:

Nedidelis skausmas ar diskomfortas aplink dalinai išdygusį dantį
Lengvas dantenų patinimas ar paraudimas
Padidėjęs jautrumas valant dantis šioje vietoje

Vidutinio sunkumo perikoronito simptomai:

Intensyvesnis skausmas, plintantis į žandikaulį ar ausį
Ryškus dantenų patinimas ir paraudimas aplink paveiktą dantį
Nemalonus kvapas iš burnos (
Blogas skonis burnoje
Sunkumas pilnai atidaryti burną
Padidėję limfmazgiai po žandikauliu

Sunkios formos perikoronito simptomai:

Intensyvus skausmas, trukdantis valgyti, kalbėti ar miegoti
Žymus dantenų patinimas, galintis plisti į skruostą ar kaklą
Pūlių išsiskyrimas iš po dantenų klostės
Dantų abscessas
Žandikaulio užraktas (sunkus burnas atidarymas)
Padidėjusi temperatūra ar karščiavimas
Bendras negalavimas

Perikoronitas gali būti ūminis arba lėtinis. Ūminis perikoronitas pasireiškia staiga, su intensyviais simptomais, kurie paprastai tęsiasi nuo kelių dienų iki savaitės. Lėtinė forma pasižymi švelnesniu, bet pasikartojančiu uždegimu, kuris gali trukti savaites ar net mėnesius, jei negydomas.

Diagnostika: kaip odontologai nustato perikoronitą

Tinkamas diagnozės nustatymas yra svarbus žingsnis efektyviam gydymui.

Odontologai taiko įvairius metodus, kad nustatytų perikoronitą ir įvertintų jo sunkumą.

Pirmiausia atliekamas vizualinis tyrimas, kurio metu odontologas apžiūri dantenų būklę, ieškodamas uždegiminių požymių: paraudimo, patinimo, dantenų klostės virš dalinai išdygusio danties. Taip pat tikrinama, ar nėra pūlių išsiskyrimo, kas rodytų bakterinę infekciją. Papildomai gali būti atliekamas palpacinis tyrimas, kurio metu švelniai spaudžiamos aplinkinės dantenų sritys ir tikrinamas jų jautrumas.

Rentgeno nuotraukos yra neatsiejama diagnostikos dalis. Jos padeda:

Nustatyti danties padėtį žandikaulyje
Patikrinti, ar dantis yra įstrigęs ar dalinai išdygęs
Ištirti aplinkinių dantų ir kaulinio audinio būklę
Numatyti galimas komplikacijas

Diferencinė diagnostika yra svarbi, nes perikoronito simptomai gali būti panašūs į kitas burnos ligas. Odontologas turi atskirti perikoronitą nuo kitų būklių, tokių kaip:

Įprastas dantų dygimas
Dantų abscessas
Kitos dantenų ligos
Žandikaulio sąnario sutrikimai
Sinusitas (jei pažeistas viršutinis žandikaulis)

Svarbu paminėti, kad perikoronito diagnozę turėtų nustatyti tik kvalifikuotas odontologas, kuris gali tinkamai įvertinti simptomus ir pasirinkti geriausią gydymo metodą. Savarankiškas diagnozavimas ir gydymas gali tik pabloginti būklę.

Perikoronito gydymo galimybės

Profesionalūs odontologiniai gydymo metodai

Profesionalus gydymas pas odontologą yra būtinas siekiant efektyviai pašalinti perikoronitą. Gydymo metodas priklauso nuo infekcijos sunkumo ir danties būklės.

Pirminis gydymas dažniausiai apima dantenų kišenės valymą ir drėkinimą. Odontologas pašalina po dantenų klostėmis susikaupusius maisto likučius ir bakterijas, naudodamas specialius instrumentus ir antiseptinius tirpalus. Šios procedūros metu taip pat gali būti atliekamas apnašų pašalinimas nuo danties paviršiaus..

Jei konservatyvūs gydymo metodai neefektyvūs arba perikoronitas kartojasi, gali būti reikalingos chirurginės procedūros:

Operkulektomija – dantenų klostės pašalinimas, sudarant sąlygas dančiui visiškai išdygti ir pašalinant bakterijų kaupimosi vietą.
Krūminio danties šalinimas – rekomenduojama, kai dantis yra netaisyklingoje padėtyje, įstrigęs ar sukelia pasikartojančias infekcijas.
Aplinkinių audinių šalinimas – kai kuriais atvejais šalinamas ne tik dantis, bet ir aplinkiniai paveikti audiniai.

Chirurginis gydymas turi savo privalumų ir trūkumų. Danties šalinimas gali visam laikui išspręsti problemą, tačiau reikalauja ilgesnio gijimo periodo ir gali sukelti komplikacijas. Operkulektomija yra mažiau invazinė procedūra, tačiau infekcija gali pasikartoti, jei dantis netaisyklingai dygsta toliau.

Gijimo laikas

Gijimo laikas po perikoronito gydymo priklauso nuo infekcijos sunkumo ir taikomo gydymo metodo:

Konservatyvus gydymas (valymas, antibiotikai) – simptomai paprastai pradeda mažėti po 24-48 valandų, o visiškas pasveikimas įvyksta per 5-7 dienas.
Operkulektomija – dantenys gyja 7-10 dienų, per šį laikotarpį gali jaustis nedidelis diskomfortas.
Danties šalinimas – visiškam gijimui reikia 1-2 savaičių, o kaulo audinio gijimas trunka iki kelių mėnesių.

Žinant, kad gijimo procesas vyksta normaliai, galima pastebėti šiuos požymius:

Laipsniškas skausmo mažėjimas per pirmąsias 48 valandas po gydymo
Patinimo mažėjimas
Dantenų spalvos normalizavimasis
Pagerėjęs gebėjimas atidaryti burną
Nemalonaus skonio ar kvapo išnykimas

Tačiau reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją, jei pasireiškia komplikacijų požymiai:

Didėjantis, o ne mažėjantis patinimas
Intensyvus skausmas, kurio nemalšina vaistai
Karščiavimas ar bendras negalavimas
Pūlių išsiskyrimas
Sunkumas ryti ar kvėpuoti

Perikoronito prevencija:

Nors perikoronito ne visada galima išvengti, ypač jei dantys dygsta netaisyklingai, egzistuoja keletas veiksmingų strategijų, kurios gali sumažinti jo atsiradimo riziką:

Burnos higiena yra pirmoji gynybos linija prieš perikoronitą. Štai pagrindiniai burnos priežiūros patarimai:

Valykite dantis du kartus per dieną, skirdami ypatingą dėmesį galinių krūminių dantų valymui.
Naudokite dantų siūlą kasdien, ypač tarp galinių dantų, kur šepetėliu sunkiau pasiekti.
Apsvarstykite tarpdančių šepetėlių ar vandens irigatorių naudojimą, kad pašalintumėte maisto likučius iš sunkiai pasiekiamų vietų.
Reguliariai naudokite antiseptinius burnos skalavimo skysčius, ypač jei jau anksčiau esate patyrę perikoronitą.

Reguliarūs apsilankymai pas odontologą padeda anksti nustatyti potencialias problemas:

Lankykitės pas odontologą profilaktiniam patikrinimui bent kas 6 mėnesius.
Atlikite profesionalią dantų higieną reguliariai.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kiek laiko užtrunka perikoronito gijimas?

Laiku pradėjus gydymą, lengvos formos perikoronitas gali praeiti per kelias dienas iki savaitės, o sunkesnė infekcija ar būklė po danties pašalinimo gali užtrukti nuo kelių savaičių iki visiško pasveikimo.

Ar perikoronitas gali praeiti savaime?

Lengvi simptomai kartais gali laikinai sumažėti, tačiau perikoronitas paprastai reikalauja odontologinio gydymo, kad būtų išvengta komplikacijų ir atkryčio.

Kada reikėtų kreiptis į odontologą dėl išminties danties skausmo?

Kreipkitės nedelsiant, jei pastebite patinimą, pūlius, karščiavimą, veido patinimą, sunkumą atidaryti burną ar nuolatinį skausmą.

Kuo skiriasi perikoronitas nuo gingivito?

Perikoronitas paveikia dantenų audinį aplink dalinai išdygusį dantį (dažniausiai išminties dantį), o gingivitas yra bendras dantenų uždegimas, paveikiantis visas dantenas aplink visus dantis.