Kariesas (Dantų Ėduonis): Simptomai, Gydymas ir Prevencija

Kariesas, dažnai vadinamas dantų ėduoniu, yra viena labiausiai paplitusių burnos ligų pasaulyje. Tai infekcinis procesas, kurio metu pažeidžiami dantų audiniai, pradedant emaliu ir baigiant pulpa. 

Kas yra kariesas? Dantų ėduonies supratimas

Kariesas (dantų ėduonis) yra laipsniškas danties audinio irimas dėl bakterijų veiklos. Tai procesas, kurio metu burnoje esančios bakterijos gamina rūgštis, ardančias danties emalį – kiečiausią žmogaus kūno audinį. Ilgainiui šis procesas gali pažeisti gilesnius sluoksnius, įskaitant dentiną ir galiausiai danties pulpą, kurioje yra nervai ir kraujagyslės.

Karieso vystymasis vyksta etapais. Viskas prasideda nuo demineralizacijos – proceso, kai rūgštys pradeda tirpinti danties emalio mineralus. Tai galima palyginti su metalo rūdijimu – iš pradžių matosi tik nedidelės baltos dėmės, bet laikui bėgant pažeidimas gilėja. Ankstyvoje stadijoje šis procesas dar gali būti sustabdytas ar net atstatytas, tačiau jei nesustabdomas, jis progresuoja į matomą ėduonį – skylę dantyje.

Nors dažnai manoma, kad kariesas labiau būdingas vaikams, tiesa ta, kad ši liga paliečia visas amžiaus grupes. Dantų anatomija, burnos mikroflora, seilių sudėtis ir mitybos įpročiai – visi šie veiksniai lemia, kad kiekvienas žmogus turi unikalų polinkį į karieso vystymąsi. Lietuvos odontologų asociacijos duomenimis, suaugusiųjų tarpe kariesas išlieka pagrindinė dantų praradimo priežastis, o tai pabrėžia šios problemos aktualumą visoms amžiaus grupėms.

Pagrindinės karieso priežastys ir rizikos veiksniai

Karieso vystymasis priklauso nuo sudėtingos sąveikos tarp įvairių veiksnių. Supratimas, kas sukelia karieso formavimąsi, yra esminis žingsnis siekiant užkirsti kelią šiai ligai. Priežastys paprastai skirstomos į išorines ir vidines.

Tarp svarbiausių išorinių veiksnių yra mityba, ypač dažnas angliavandenių, ypač cukraus, vartojimas. Kai valgome ar geriame produktus, kuriuose gausu cukraus, burnos bakterijos, ypač Streptococcus mutans, fermentuoja šiuos cukrus ir gamina rūgštis. Šios rūgštys mažina burnos pH ir sukelia danties emalio demineralizaciją. Naujausių tyrimų duomenimis, ne tik cukraus kiekis, bet ir jo vartojimo dažnis yra svarbus karieso vystymosi veiksnys – kuo dažniau vartojame saldumynus, tuo ilgiau burnos aplinka išlieka rūgštinė.

Prasta burnos higiena yra dar vienas reikšmingas rizikos veiksnys. Kai dantys nėra reguliariai ir tinkamai valomi, ant jų kaupiasi apnašas – lipni bakterijų plėvelė. Ilgainiui šis apnašas sukietėja ir virsta dantų akmenimis, kuriuos pašalinti gali tik odontologas.

Vidiniai veiksniai apima genetiką, kuri gali lemti dantų struktūrą, seilių sudėtį ir imuninį atsaką. Kai kurie žmonės genetiškai turi stipresnius dantis ar palankesnę seilių sudėtį, kuri gali neutralizuoti rūgštis ir padėti apsaugoti dantis. Kitų genetika gali didinti riziką, pavyzdžiui, nulemiant tokią dantų struktūrą, kuri labiau kaupia apnašą ar maisto daleles.

Kiti reikšmingi karieso rizikos veiksniai:

• sumažėjęs seilių kiekis (kserostomija) dėl tam tikrų ligų ar vaistų poveikio
• fluoro trūkumas – fluoridas stiprina dantų emalį ir padaro jį atsparesnį rūgščių poveikiui
• rūkymas ir alkoholio vartojimas, keičiantis burnos mikroflorą
• tam tikros ligos, kaip cukrinis diabetas ar gastroezofaginio refliukso liga
• ortodontiniai aparatai ar protezai, kurie apsunkina burnos higieną

Karieso vystymasis nėra momentinis įvykis – tai procesas, trunkantis mėnesius ar net metus. Pradžioje rūgštys pradeda tirpdyti emalio paviršiuje esančius mineralus, sukeldamos taip vadinamą „baltąją dėmę”. Šiame etape procesas dar gali būti sustabdytas taikant tinkamą burnos higieną ir fluorido preparatus. Tačiau, jei demineralizacija tęsiasi, pažeidimas gilėja, pasiekia dentiną ir galiausiai danties pulpą, sukeldamas skausmą ir rimtesnes komplikacijas.

Norėdami išvengti karieso komplikacijų, rekomenduojame reguliariai lankytis pas odontologą profesionaliai burnos apžiūrai ir profilaktiniam patikrinimui, net jei nejaučiate jokių simptomų.

Kaip vystosi kariesas

Karieso vystymąsi galima suskirstyti į keturis pagrindinius etapus:

1. Emalio demineralizacija – matoma kaip balta ar kreidos spalvos dėmė
2. Emalio kariesas – kai pažeidimas prasiskverbia per emalį
3. Dentino kariesas – pažeidimas pasiekia minkštesnį dentino sluoksnį po emaliu
4. Pulpos pažeidimas – kai infekcija pasiekia danties nervus ir kraujagysles

Karieso simptomai ir ankstyvieji požymiai

Karieso simptomai gali labai skirtis priklausomai nuo ligos stadijos ir pažeidimo vietos. Svarbu suprasti, kad ankstyvose stadijose kariesas dažnai nepasireiškia jokiais jaučiamais simptomais, todėl reguliarūs apsilankymai pas odontologą yra esminiai ankstyvam nustatymui.

Pirmasis vizualiai pastebimas karieso požymis dažnai yra baltos ar kreidos spalvos dėmės ant danties paviršiaus.

Šios dėmės žymi pradedančią demineralizaciją ir yra ankstyviausia karieso stadija. Nors šiame etape skausmo paprastai nėra, tai yra kritiška stadija, kurioje tinkama intervencija gali sustabdyti ar net atstatyti pažeidimą.

Kai kariesas progresuoja, galima pastebėti šiuos simptomus:

• padidėjęs dantų jautrumas karštam, šaltam ar saldžiam maistui ir gėrimams
• diskomfortas ar skausmas kramtant
• matomos tamsios dėmės ar skylutės dantyse
• emalio pažeidimai – matomi kaip nelygumai ar duobės
• blogas burnos kvapas (halitosis) dėl bakterijų veiklos

Vėlyvesnėse stadijose, kai kariesas pasiekia danties pulpą, kurioje yra nervai ir kraujagyslės, simptomai gali tapti daug rimtesni:

• stiprus, pulsuojantis skausmas
• nuolatinis skausmas be aiškios priežasties
• dantenų patinimas ar abscesas (pūlinys)
• jautrumas spaudimui ar kąsniui
• karščiavimas ar bendras negalavimas (pažengusios infekcijos atveju)

Svarbu atminti, kad kariesas gali vystytis ir nepastebimose vietose, pavyzdžiui, tarp dantų ar po senomis plombomis. Būtent todėl reguliarūs profesionalūs patikrinimai yra būtini, net jei nejaučiate jokių simptomų. Odontologai turi priemones, leidžiančias aptikti karieso pažeidimus dar ankstyvose stadijose, kai jie nematomi plika akimi.

Jei pastebite bet kurį iš minėtų simptomų, rekomenduojama nedelsiant kreiptis į odontologą. Kuo anksčiau bus nustatytas kariesas, tuo paprastesnis, mažiau invazinis ir pigesnis bus jo gydymas.

Kaip diagnozuojamas kariesas?

Tikslus karieso diagnozavimas yra esminis veiksnys siekiant užtikrinti tinkamą ir savalaikį gydymą. Odontologai naudoja įvairius metodus ir priemones, kad nustatytų karieso buvimą, jo apimtį ir sunkumą.

Diagnozavimo procesas paprastai prasideda nuo išsamios vizualinės burnos apžiūros. Odontologas atidžiai ištiria kiekvieną dantį, ieškodamas matomų karieso požymių, tokių kaip tamsios dėmės, duobės ar paviršiaus pakitimai. Šiame etape specialistas dažnai naudoja specialų stomatologinį veidrodėlį ir zondą – ploną metalinį instrumentą, kuris padeda aptikti minkštas ar lipnias vietas danties paviršiuje, kurios gali rodyti karieso pažeidimą.

Taktilinė apžiūra – tai procesas, kai odontologas naudoja zondą danties paviršiui tirti. Jei zondas „užstringa” arba „įkrenta” į danties paviršių, tai gali būti karieso pažeidimo požymis. Šis metodas ypač naudingas aptinkant emalio minkštėjimo zonas.

Vienas iš svarbiausių šiuolaikinių diagnostikos įrankių yra rentgenologinis tyrimas. Rentgeno nuotraukos (dažniausiai bitewing tipo) leidžia odontologui matyti vietas, kurios nėra tiesiogiai matomos apžiūros metu – pavyzdžiui, tarpus tarp dantų ar po esamomis plombomis.

Šis metodas ypač naudingas ankstyvam karieso aptikimui, kai pažeidimai dar nėra matomi plika akimi. Tyrimai rodo, kad rentgeno nuotraukos gali atskleisti iki 30% daugiau karieso pažeidimų, palyginti su vien tik vizualine apžiūra.

Šiuolaikinėje odontologijoje taip pat naudojami pažangesni diagnostikos metodai:

• lazerinė fluorescencija – prietaisai, kurie aptinka pakitimus dantyse pagal fluorescencijos skirtumus
• optinė koherentinė tomografija – neinvazinis vaizdavimo metodas, pateikiantis detalius dantų audinių vaizdus
• elektrinis laidumo matavimas – kadangi karieso pažeisti audiniai turi skirtingą elektrinį laidumą nei sveiki audiniai
• transiliuminacija – šviesos šaltinis, padedantis vizualizuoti priekinių dantų karieso pažeidimus

Diagnozavimo procesas skiriasi priklausomai nuo paciento amžiaus ir rizikos veiksnių. Vaikams ir paaugliams, kurių dantys dažnai turi gilesnius vagas ir fisūras, gali būti taikomi papildomi diagnostikos metodai. Panašiai, pacientams su aukšta karieso rizika (pavyzdžiui, turintiems sausą burną ar nešiojantiems ortodontinius aparatus) gali prireikti dažnesnių patikrinimų ir išsamesnės diagnostikos.

Kariesas, esantis po esamomis plombomis (antrinis kariesas) ar tarpuose tarp dantų (proksimalinis kariesas), kelia ypatingų diagnostikos iššūkių, nes šios vietos dažnai nėra tiesiogiai matomos. Tokiais atvejais rentgeno nuotraukos ar kiti pažangūs vaizdavimo metodai tampa neįkainojamais diagnostikos įrankiais.

Rekomenduojama lankytis pas odontologą reguliariai, bent kas šešis mėnesius, net jei nejaučiate jokių simptomų. Tai leidžia odontologui stebėti jūsų burnos sveikatą, anksti aptikti galimus pažeidimus ir užkirsti kelią rimtesnėms problemoms.

Karieso gydymo galimybės

Karieso gydymas priklauso nuo pažeidimo stadijos, vietos ir sunkumo. Šiuolaikinė odontologija siūlo įvairius gydymo metodus – nuo neinvazinių procedūrų ankstyvose stadijose iki sudėtingų intervencijų pažengusiais atvejais.

Ankstyvose karieso stadijose, kai matoma tik baltos dėmės pažeidimas (demineralizacija) be danties kieto audinio praradimo, gali pakakti remineralizacijos procedūrų. Šis procesas apima fluorido preparatų naudojimą – dantų pastas su padidinta fluorido koncentracija, gelius, lakus ar burnos skalavimo skysčius. Fluoridas padeda atstatyti emalio mineralinius komponentus, sustiprina jį ir didina atsparumą rūgštims. Tyrimai rodo, kad reguliarus fluorido naudojimas gali sustabdyti ar netgi atstatyti pradinius karieso pažeidimus.

Kai kariesas progresuoja ir pažeidžia danties emalį, reikalingas restoracinis gydymas. Tradicinis gydymo metodas yra danties plombavimas. Šio proceso metu odontologas pašalina pažeistą danties audinį ir užpildo susidariusią ertmę plomba. Šiuolaikiniai plombavimo medžiagų variantai apima:

• kompozicines plombas – dervos medžiagos, kurios spalva atitinka natūralią danties spalvą
• amalgamos plombas – tvirtas, ilgalaikis metalo lydinys
• stiklo jonomerines plombas – medžiaga, kuri išskiria fluoridą ir padeda apsaugoti dantį
• auksinės plombos – ilgaamžės, bet brangesnės nei kitos alternatyvos

Gilesnių ar didesnių pažeidimų atvejais gali būti reikalingos įdėtinės plombos (inlays) ar užklotinės plombos (onlays). Tai laboratorijoje gaminamos restauracijos, kurios įklijuojamos į paruoštą danties ertmę. Jos yra tvirtesnės nei tradicinės plombos ir rekomenduojamos, kai pažeidimas yra per didelis įprastai plombai, bet dar nereikalauja viso danties vainiko.

Kai kariesas yra labai išplitęs ir pažeidžia didelę danties dalį, gali prireikti danties vainiko (karūnėlės). Šiuo atveju pažeista danties dalis pašalinama, o ant likusio danties uždedamas specialiai pagamintas danties pavidalo gaubtas. Vainikai gali būti gaminami iš įvairių medžiagų, įskaitant metalą, porcelianą, cirkonio oksidą ar jų kombinacijas.

Jeigu kariesas pasiekia danties pulpą (nervą), gali prireikti endodontinio gydymo (šaknų kanalų gydymo). Šios procedūros metu pašalinama infekuota pulpa, kanalai išvalomi, dezinfekuojami ir užpildomi specialia medžiaga. Po šaknų kanalų gydymo dažniausiai reikalingas danties vainikėlis, kad būtų atkurta danties funkcija ir apsaugota nuo lūžių.

Šiuolaikinės technologijos leido sukurti mažiau invazines karieso gydymo alternatyvas:

• lazerinis gydymas – tikslus ir mažiau skausmingas pažeisto audinio pašalinimas
• oro abrazija – smėlio srauto naudojimas karieso pažeisto audinio pašalinimui, dažnai nereikalaujantis anestezijos
• cheminis danties audinių tirpinimas – metodas, leidžiantis selektyviai pašalinti pažeistus audinius

Gydymo metu pacientai gali būti neramus dėl galimo skausmo. Šiuolaikinėje odontologijoje naudojama efektyvi vietinė anestezija, kuri užtikrina procedūrų komfortą. Taip pat, ypatingais atvejais ar labai nerimastingiems pacientams, gali būti taikoma sedacija ar net bendrinė anestezija.

Po gydymo rekomenduojama laikytis odontologo nurodymų dėl maitinimosi ir burnos higienos. Pirmomis dienomis gali būti jaučiamas nedidelis jautrumas, ypač po gilių plombavimų ar endodontinio gydymo. Jei diskomfortas nepraeina ar stiprėja, būtina kreiptis į odontologą pakartotinai.

Svarbu suprasti, kad laiku negydomas kariesas gali sukelti rimtų komplikacijų, įskaitant abscesus, infekcijos plitimą į aplinkinius audinius ar net sisteminius uždegiminius procesus. Todėl rekomenduojama nedelsti ir kreiptis į odontologą iškart pastebėjus karieso simptomus.

Karieso prevencija: praktiniai žingsniai

Karieso prevencija yra efektyviausia ir ekonomiškai naudingiausia strategija kovojant su šia liga. Reguliari burnos higiena, tinkama mityba ir profesionalios odontologinės priežiūros priemonės gali reikšmingai sumažinti karieso riziką tiek vaikams, tiek suaugusiesiems.

Kasdienė burnos priežiūra namuose yra kertinis prevencijos elementas.

Rekomenduojama valyti dantis du kartus per dieną mažiausiai dvi minutes, naudojant fluoro turinčią dantų pastą. Suaugusiesiems rekomenduojama pasta su 1350-1500 ppm (dalelių milijone) fluoro koncentracija. Vaikams iki 3 metų rekomenduojama pasta su 1000 ppm fluoro koncentracija, o 3-6 metų vaikams – su 1350-1500 ppm, tačiau mažesniu kiekiu (žirnio dydžio).

Tarpdančių valymas yra lygiai taip pat svarbus kaip ir dantų šepetėlio naudojimas. Karieso pažeidimai dažnai prasideda tarpuose tarp dantų, kur dantų šepetėlis negali efektyviai pasiekti. Rekomenduojama kasdien naudoti dantų siūlą, tarpdančių šepetėlius ar vandens irigatorių, priklausomai nuo individualių poreikių ir tarpdančių erdvės.

Burnos skalavimo skysčiai, ypač turintys fluoro ar antibakterinių komponentų, gali būti naudingi papildant (bet ne pakeičiant) mechaninį dantų valymą. Jie gali pasiekti vietas, kurias sunku išvalyti, ir suteikti papildomą apsaugą nuo bakterijų.

Mitybos įpročiai vaidina esminį vaidmenį karieso vystymesi. Praktinės rekomendacijos mitybai:

• mažinti cukraus vartojimo dažnumą – geriau saldumynus valgyti su pagrindiniu maistu, nei užkandžiauti jais atskirai
• vengti lipnių saldumynų, kurie ilgiau išsilaiko ant dantų paviršiaus
• rinktis nesaldintus gėrimus vietoj saldintų (ypač gazuotų)
• valgyti daugiau ląstelienos turinčių vaisių ir daržovių, kurie skatina seilių išsiskyrimą
• naudoti ksilitolį turinčias kramtomąsias gumas po valgio, kai nėra galimybės išsivalyti dantų

Profesionali odontologinė priežiūra yra būtina net ir kruopščiai prižiūrint dantis namuose. Reguliarūs apsilankymai pas odontologą (rekomenduojama kas 6 mėnesius) leidžia anksti aptikti ir sustabdyti karieso vystymąsi. Profesionalus dantų valymas padeda pašalinti apnašą ir dantų akmenis, kurių neįmanoma pašalinti namuose.

Silantai – tai specialios dervos, kuriomis padengiami krūminių dantų kramtomieji paviršiai, turintys gilias vagas ir fisūras. Jie sudaro fizinį barjerą, apsaugantį nuo bakterijų ir maisto dalelių kaupimosi. Silantai ypač rekomenduojami vaikams netrukus po krūminių dantų išdygimo, tačiau gali būti naudingi ir suaugusiesiems, turintiems gilias dantų fisūras.

Profesionalios fluoro aplikacijos, atliekamos odontologo kabinete, suteikia intensyvią apsaugą dantų emaliui. Fluoro lakas ar gelis, užteptas ant dantų paviršiaus, suteikia didesnę fluoro koncentraciją nei kasdien naudojama dantų pasta. Šios procedūros ypač rekomenduojamos asmenims su padidėjusia karieso rizika.

Būtina paminėti keletą dažnų mitų apie karieso prevenciją:

• Mitas: Kramtomoji guma pakeičia dantų valymą. Tiesa: Nors ksilitolį turinti kramtomoji guma padeda sumažinti rūgštingumą burnoje po valgio, ji neatstos mechaninio dantų valymo.
• Mitas: Pieninių dantų nereikia gydyti, nes jie vis tiek iškris. Tiesa: Negydytas pieninių dantų kariesas gali paveikti besiformuojančius nuolatinius dantis ir sukelti infekcijas.
• Mitas: Daugiau dantų pastos reiškia geresnę apsaugą. Tiesa: Svarbiausia ne pastos kiekis, o valymo kokybė ir reguliarumas.

Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas specifinėms rizikos grupėms. Vaikams rekomenduojama anksti pradėti burnos higienos įpročius, net prieš pirmojo danties išdygimą, šluostant dantenas švaria drėgna šluoste. Vyresniems žmonėms, kurių dantenos gali atsitraukti, atsidengiant jautrias šaknų zonas, gali prireikti specialios priežiūros, įskaitant jautrumą mažinančias pastas.

Efektyvi karieso prevencija yra visą gyvenimą trunkantis procesas, reikalaujantis nuoseklumo ir įsipareigojimo. Tačiau investicija į prevenciją visada atsiperka – ji ne tik padeda išvengti skausmo ir diskomforto, bet ir sumažina būsimų odontologinių procedūrų poreikį ir išlaidas.

Išvados

Kariesas išlieka viena labiausiai paplitusių burnos ligų pasaulyje, tačiau gera žinia yra ta, kad ši liga yra iš esmės išvengiama. Supratimas apie karieso vystymąsi, rizikos veiksnius, simptomus ir prevencijos priemones yra pirmasis žingsnis užtikrinant ilgalaikę burnos sveikatą.

Pagrindiniai akcentai, kuriuos verta prisiminti:

• kariesas vystosi palaipsniui ir pradinėse stadijose dažnai nepasireiškia jokiais simptomais
• ankstyvą karieso nustatymas yra esminis siekiant išvengti invazyvių ir brangių gydymo procedūrų
• reguliari ir tinkama burnos higiena, fluorido naudojimas ir sveika mityba yra kertiniai prevencijos elementai
• reguliarūs apsilankymai pas odontologą yra būtini net ir nesant akivaizdžių problemų

Investicija į prevenciją – tiek laiko, tiek lėšų prasme – visada atsipirks geresne burnos sveikata, mažesniu diskomfortu ir žemesnėmis gydymo išlaidomis ilgalaikėje perspektyvoje. Prisiminkite, kad dantų sveikata yra neatsiejama bendros sveikatos dalis, todėl rūpindamiesi savo dantimis, jūs rūpinatės ir savo bendra sveikata.

Nepamirškite, kad geriausias būdas kovoti su kariesu yra proaktyvus požiūris – nelaukite, kol atsiras simptomai ar diskomfortas. Užsiregistruokite profilaktiniam patikrinimui pas odontologą jau šiandien ir ženkite pirmą žingsnį link sveikesnių dantų visam gyvenimui.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Kas yra kariesas ir kas jį sukelia?

Kariesas (dantų ėduonis) – tai infekcinis procesas, pažeidžiantis danties audinius. Jį sukelia burnoje esančios bakterijos, ypač Streptococcus mutans, kurios, skaidydamos angliavandenius (ypač cukrus), gamina rūgštis. Šios rūgštys ardančiai veikia danties emalį, sukeldamos demineralizaciją, o ilgainiui – matomus pažeidimus. Karieso vystymąsi lemia keli veiksniai: bakterijų buvimas, angliavandenių vartojimas, nepakankama burnos higiena, fluoro trūkumas ir individualūs rizikos veiksniai.

Kaip galiu suprasti, ar turiu karieso?

Ankstyvi karieso požymiai gali būti baltos ar tamsios dėmės ant dantų, padidėjęs jautrumas karštam, šaltam ar saldžiam maistui, diskomfortas kramtant, matomos skylutės dantyse arba blogas burnos kvapas. Tačiau kariesas dažnai vystosi be akivaizdžių simptomų, ypač ankstyvose stadijose. Būtent todėl reguliarūs apsilankymai pas odontologą (rekomenduojama kas 6 mėnesius) yra esminiai ankstyvam karieso aptikimui ir gydymui.

Ar kariesas gali išgyti savaime?

Labai ankstyvos karieso stadijos, vadinamos „baltųjų dėmių” pažeidimais, kuriose yra tik demineralizacija be aiškaus emalio praradimo, gali būti sustabdytos ar net atstatytos taikant remineralizacijos priemones (fluorido preparatus, kalcio preparatus). Tačiau kai kariesas progresuoja ir formuoja fizinį defektą dantyje, jis negali išgyti savaime ir reikalingas odontologinis gydymas. Jokiame karieso vystymo etape negalima tikėtis, kad problema išnyks savaime be jokios intervencijos.

Koks yra geriausias būdas išvengti karieso vaikams ir suaugusiesiems?

Geriausia karieso prevencijos strategija apima keletą komponentų. Pirmiausia, kruopšti kasdienė burnos higiena – dantų valymas du kartus per dieną su fluoro pasta ir tarpdančių valymas kasdien. Antra, subalansuota mityba su ribotu cukraus ir rafinuotų angliavandenių vartojimu. Trečia, reguliarūs apsilankymai pas odontologą patikrinimams ir profesionaliam dantų valymui. Papildomos priemonės – silantų naudojimas vaikams, profesionalios fluoro aplikacijos rizikos grupėms ir ksilitolio turinčios kramtomosios gumos po valgio, kai nėra galimybės išsivalyti dantų.