Periodontitas: simptomai, priežastys, gydymas ir prevencija

Periodontitas, dar žinomas kaip pažengusi dantenų liga, yra uždegiminė būklė, pažeidžianti minkštuosius audinius ir kaulus, palaikančius dantis. Negydomas jis gali sukelti dantų netekimą ir yra siejamas su įvairiomis sisteminio pobūdžio sveikatos rizikomis. Ankstyvas atpažinimas ir savalaikis gydymas yra labai svarbūs norint išlaikyti burnos ir bendrą sveikatą.

Šiame straipsnyje sužinosite apie periodontito priežastis, kaip atpažinti jo simptomus, kokie yra šiuolaikiniai gydymo metodai bei kaip užkirsti kelią šiai ligai. Taip pat aptarsime, kada būtina kreiptis į specialistus ir kokie yra galimi negydytos ligos padariniai.

Kas yra periodontitas?

Periodontitas yra sunki dantenų liga, kuri pažeidžia ne tik dantenas, bet ir giliau esančius audinius – periodonto raiščius bei alveolinį kaulą, palaikančius dantis. Ši būklė išsivysto dėl ilgalaikio bakterijų sukelto uždegimo, kuris pradeda ardyti dantų atraminį aparatą.
Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, periodontitu serga beveik 10-15% suaugusiųjų visame pasaulyje, todėl tai yra viena dažniausių burnos ertmės ligų.

Periodontitas ir gingivitas – kuo skiriasi?

Gingivitas yra ankstyva dantenų uždegimo stadija, kurią galima visiškai išgydyti tinkama burnos higiena ir profesionalia priežiūra. Šioje stadijoje pažeidžiamos tik dantenos – jos parausta, tinsta ir kraujuoja, tačiau dar nėra paveikiami giluminiai audiniai ir kaulas. Jei gingivitas negydomas, jis gali progresuoti į periodontitą.

Skirtingai nuo gingivito, periodontitas yra žymiai rimtesnė būklė, nes pažeidžiamos ne tik dantenos, bet ir giliau esantys audiniai. Šios ligos metu susiformuoja dantenų kišenės, pradeda nykti alveolinis kaulas, o vėlyvose stadijose dantys tampa judantys ir gali iškristi. Nors ankstyvą periodontitą dar įmanoma efektyviai kontroliuoti, pažengusi liga dažnai sukelia negrįžtamus pokyčius.

Periodontito simptomai

Periodontito simptomai dažnai išsivysto pamažu ir iš pradžių gali būti neryškūs. Todėl svarbu žinoti, į kokius požymius reikia atkreipti dėmesį, kad būtų galima laiku kreiptis į odontologą.

Dažniausi periodontito simptomai:

kraujuojančios dantenos valantis dantis ar kramtant
paraudusios, patinusios ar skausmingos dantenos
nuolatinis blogas burnos kvapas (halitozė)
dantenų atsitraukimas, dėl kurio dantys atrodo ilgesni
tarpai tarp dantų, kurių anksčiau nebuvo
pūlių susidarymas tarp dantų ir dantenų
judantys ar klibantys dantys
pakitęs sąkandis ar protezų pritapimas
skausmas kramtant

Ankstyvieji ir pažengę simptomai

Ankstyvose stadijose periodontitas gali pasireikšti nedideliu dantenų kraujavimu, paraudimu ir patinimu. Šiuos simptomus pacientai dažnai ignoruoja, manydami, kad tai yra normalus reiškinys valant dantis.

Pažengus ligai, pradeda formuotis dantenų kišenės – tarpai tarp danties ir dantenų, kur kaupiasi bakterijos. Dantenos traukiasi, atsiveria danties šaknys, kurios tampa jautrios šaltiems ar karštiems maisto produktams. Vėlyvose stadijose dėl alveolinio kaulo nykimo dantys tampa judantys, pakinta sąkandis, gali atsirasti pūliniai ir stiprus skausmas.

Priežastys ir rizikos veiksniai

Periodontito pagrindinė priežastis yra bakterijų sukeltas uždegimas, tačiau yra daug veiksnių, kurie gali padidinti šios ligos išsivystymo riziką ar paspartinti jos progresavimą.

Pagrindinė periodontito vystymosi priežastis yra dantų apnašos – lipnus bakterijų sluoksnis, besikaupiantis ant dantų paviršiaus. Jei apnašos nepašalinamos reguliaria burnos higiena, jos sukietėja ir virsta dantenų akmenimis (konkrementais), kurių jau neįmanoma pašalinti vien dantų šepetėliu. Šie akmenys tampa puikia terpe bakterijoms veistis ir sukelti uždegiminę reakciją.

Rizikos veiksniai, didinantys periodontito išsivystymo tikimybę:

prasta burnos higiena
rūkymas ir tabako vartojimas – vienas stipriausių rizikos veiksnių
cukrinis diabetas, ypač nekontroliuojamas
genetinis polinkis
hormoniniai pokyčiai (nėštumo metu, menopauzėje)
tam tikri vaistai, mažinantys seilių išsiskyrimą
imuninės sistemos sutrikimai
netaisyklinga mityba, ypač stokojanti vitaminų C ir D
stresas
vyresnis amžius

Svarbu pažymėti, kad kai kurie rizikos veiksniai, pavyzdžiui, rūkymas ar netinkama burnos higiena, yra kontroliuojami, o kiti, pavyzdžiui, genetinis polinkis ar amžius – nekontroliuojami. Tačiau net ir turintys genetinį polinkį žmonės gali efektyviai užkirsti kelią periodontitui, tinkamai prižiūrėdami burnos higieną ir reguliariai lankydamiesi pas odontologą.

Kaip diagnozuojamas periodontitas?

Tikslią periodontito diagnozę gali nustatyti tik odontologas ar periodontologas, atlikęs išsamų burnos ertmės tyrimą. Diagnostikos procesas paprastai apima keletą svarbių etapų.

Pirmiausia odontologas vizualiai apžiūri burnos ertmę, ieškodamas dantenų uždegimo, atsitraukimo ar kitų periodontito požymių. Tada atliekamas specialus periodontologinis zondavimas – specialiu instrumentu matuojamas dantenų kišenių gylis aplink kiekvieną dantį. Sveikos dantenų kišenės paprastai yra 1-3 mm gylio, o gilesnės kišenės gali būti periodontito požymis.

Papildomai atliekami tyrimai gali apimti:

dantų rentgeno nuotraukas, kurios parodo kaulo tankį ir galimą nykimą
dantenų kišenių mikrobiologinį tyrimą, siekiant nustatyti infekcijos sukėlėjus
dantenų audinių minkštumo ar stangrumo įvertinimą

Remiantis visais surinktais duomenimis, odontologas nustato periodontito stadiją (lengvą, vidutinio sunkumo ar sunkią) ir parengia individualų gydymo planą. Ankstyvoji diagnostika yra labai svarbi, nes kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo geresnių rezultatų galima tikėtis.

Periodontito gydymo galimybės

Periodontito gydymo tikslas – sumažinti uždegimą, sustabdyti ligos progresavimą ir, jei įmanoma, atkurti pažeistus audinius. Gydymo metodai priklauso nuo ligos stadijos ir sunkumo, o efektyviam gydymui dažnai reikia derinti skirtingus metodus.

Nechirurginis periodontito gydymas

Nechirurginis gydymas yra pirmasis žingsnis kovojant su periodontitu ir dažnai yra pakankamas lengvesniais atvejais. Pagrindiniai nechirurginio gydymo metodai:

Profesionalus dantų valymas (scaling) – procedūra, kurios metu specialiais instrumentais pašalinamos dantų apnašos ir konkrementai virš ir žemiau dantenų linijos.
Šaknų gludinimas (root planing) – procedūra, kurios metu šalinamos apnašos nuo danties šaknies paviršiaus ir išlyginami šaknies nelygumai, trukdantys dantenoms prisitvirtinti.
Antimikrobiniai preparatai – burnos skalavimo skysčiai ar geliai su chlorheksidinu, kurie padeda kovoti su bakterijomis.
Antibiotikai – sistemiškai ar vietiškai (tiesiogiai į dantenų kišenes) naudojami sunkesniais atvejais ar kai yra aktyvi infekcija.
Burnos higienos mokymas – pacientas mokomas taisyklingos dantų valymo technikos, tarpdančių valymo bei kitų burnos higienos priemonių naudojimo.

Po nechirurginio gydymo pacientams rekomenduojama reguliariai lankytis pas odontologą palaikomajam gydymui, kuris padeda užkirsti kelią ligos atsinaujinimui.

Chirurginiai gydymo metodai ir regeneracinės procedūros

Jei nechirurginis gydymas nepakankamai efektyvus arba liga yra pažengusi, gali būti reikalingos chirurginės procedūros:

Dantenų atvarčio operacija (flap surgery) – procedūra, kurios metu dantenų audinys laikinai atlenkiamas, pašalinami konkrementai, išlyginami nelygūs šaknų paviršiai, o tada audinys grąžinamas į vietą.
Kaulo regeneracijos procedūros – kai naudojami natūralūs ar sintetiniai kaulo pakaitalai, siekiant paskatinti naujo kaulo formavimąsi vietose, kur jis buvo sunykęs.
Minkštųjų audinių transplantacija – procedūra, kurios metu iš paciento gomurio ar kitų burnos sričių paimtas dantenų audinys persodinamas į atsitraukusias vietas.
Audinio regeneracijos kreipimas – metodas, kai tarp danties ir kaulo įterpiama speciali membrana, skatinanti specifinių audinių augimą.
Audinį stimuliuojančių baltymų naudojimas – specialių baltymų, skatinančių dantenų audinių augimą ir regeneraciją, naudojimas.

Chirurginės procedūros yra sudėtingesnės ir reikalauja ilgesnio sveikimo laikotarpio, tačiau jos gali būti būtinos sunkiais ligos atvejais, kai reikia atkurti prarastą kaulą ar dantenų audinius.

Priežiūra po gydymo ir palaikomasis gydymas

Po periodontito gydymo labai svarbi tęstinė priežiūra ir palaikomasis gydymas, kuris padeda užkirsti kelią ligos atsinaujinimui. Pagrindiniai priežiūros elementai:

reguliarūs apsilankymai pas odontologą (paprastai kas 3-6 mėnesius)
profesionalus dantų valymas
periodontologinių kišenių gylio stebėsena
nuolatinė kruopšti burnos higiena namuose
rizikos veiksnių kontrolė (rūkymo atsisakymas, diabeto kontrolė)

Palaikomasis periodontito gydymas yra ilgalaikis procesas, kuris gali tęstis visą gyvenimą, ypač pacientams, turintiems didesnę riziką ligos atsinaujinimui. Tačiau tinkamai prižiūrint burną ir reguliariai lankantis pas odontologą, galima ilgam išlaikyti stabilią būklę ir užkirsti kelią tolesniam audinių nykimui.

Prevencija ir namų priežiūros strategijos

Periodontito prevencija yra žymiai lengvesnė nei jo gydymas. Tinkamai prižiūrint burnos higieną ir kontroliuojant rizikos veiksnius, galima efektyviai užkirsti kelią šiai ligai ar sulėtinti jos progresavimą.

Pagrindinės periodontito prevencijos priemonės:

Kruopšti burnos higiena – dantų valymas du kartus per dieną mažiausiai po dvi minutes, naudojant fluoridų turinčią dantų pastą.
Tarpdančių valymas – kasdieninis tarpdančių siūlo ar tarpdančių šepetėlių naudojimas, kuris padeda pašalinti apnašas iš sunkiai pasiekiamų vietų.
Antimikrobinio burnos skalavimo skysčio naudojimas – tai gali būti naudingas papildomas žingsnis, ypač tiems, kas turi didesnę riziką periodonto ligoms.
Reguliarūs apsilankymai pas odontologą – rekomenduojama lankytis kas 6 mėnesius profilaktiniam patikrinimui ir profesionaliam dantų valymui.
Subalansuota mityba – vartokite pakankamai vitaminų ir mineralų, ypač vitamino C ir kalcio, kurie svarbūs dantenų sveikatai.
Rūkymo atsisakymas – rūkymas yra vienas iš stipriausių rizikos veiksnių periodontitui, todėl jo atsisakymas gali žymiai pagerinti dantenų sveikatą.
Streso valdymas – chroninis stresas gali silpninti imuninę sistemą ir prisidėti prie dantenų ligų vystymosi, todėl svarbu atrasti efektyvius streso valdymo būdus.

Specialios rekomendacijos asmenims su didele periodontito rizika (sergantiems diabetu, nėščiosioms, vyresnio amžiaus žmonėms) gali apimti dažnesnius apsilankymus pas odontologą, papildomas burnos higienos priemones ar specialias profilaktines procedūras.

Negydyto periodontito komplikacijos

Negydytas periodontitas gali sukelti rimtas burnos sveikatos problemas ir turėti įtakos bendrai organizmo sveikatai. Svarbu suprasti galimas komplikacijas, kurios gali paskatinti anksčiau kreiptis pagalbos.

Pagrindinės negydyto periodontito komplikacijos:

Dantų praradimas – pažengęs periodontitas yra pagrindinė suaugusiųjų dantų praradimo priežastis.
Alveolinio kaulo nykimas – dėl uždegimo ir bakterijų poveikio sunyksta kaulas, palaikantis dantis.
Dantenų recesija – atsitraukusios dantenos nebeapsaugo dantų šaknų, kurios tampa jautrios ir labiau pažeidžiamos.
Dantų abscesai – pūliniai, kurie gali sukelti stiprų skausmą ir platesnę infekciją.

Be burnos ertmės problemų, periodontitas siejamas su sisteminėmis ligomis:

Širdies ir kraujagyslių ligos – tyrimai rodo ryšį tarp dantenų ligų ir padidėjusios širdies ligų, insulto ir aterosklerozės rizikos.
Cukrinio diabeto kontrolė – egzistuoja dvipusis ryšys: diabetas didina periodontito riziką, o periodontitas apsunkina diabeto kontrolę.
Kvėpavimo sistemos ligos – burnos bakterijos gali patekti į plaučius ir sukelti ar pabloginti kvėpavimo takų infekcijas.
Komplikacijos nėštumo metu – nėščiosioms, sergančioms periodontitu, padidėja priešlaikinio gimdymo ir mažo svorio naujagimių rizika.
Reumatoidinis artritas – tyrimai rodo galimą sąsają tarp periodontito ir reumatoidinio artrito paūmėjimo.

Šios komplikacijos pabrėžia, kodėl svarbu neatidėlioti periodontito gydymo ir kodėl burnos sveikata yra svarbi bendrai organizmo gerovei.

Uždegimas, prasidėjęs burnos ertmėje, per kraujotaką gali paveikti kitas kūno dalis ir sistemas.

Kada kreiptis į specialistus

Ankstyvas kreipimasis į odontologą ar periodontologą yra labai svarbus veiksnys sėkmingam periodontito gydymui. Kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo mažesnė tikimybė patirti negrįžtamus audinių pokyčius ir sudėtingas komplikacijas.

Rekomenduojama kreiptis į specialistą, pastebėjus šiuos požymius:

dantenų kraujavimą valant dantis ar spontaniškai
patinusias, paraudusias ar skausmingas dantenas
atsitraukusias dantenas, dėl kurių dantys atrodo ilgesni
nuolatinį blogą burnos kvapą, kuris neišnyksta net ir po dantų valymo
pūlių išsiskyrimą iš dantenų
dantų judėjimą ar pakitusį sąkandį
tarpų tarp dantų atsiradimą

Net ir nesant akivaizdžių simptomų, rekomenduojama reguliariai (bent kartą per 6 mėnesius) lankytis pas odontologą profilaktiniam patikrinimui. Odontologas gali pastebėti ankstyvas periodontito stadijas dar prieš atsirandant aiškiems simptomams.

Žmonėms, turintiems didesnę riziką susirgti periodontitu (rūkantiems, sergantiems diabetu, turintiems šeimos narių, sergančių periodontitu), rekomenduojama lankytis pas odontologą dar dažniau – kas 3-4 mėnesius.

Pirmojo apsilankymo metu odontologas įvertins burnos būklę, atliks reikiamus tyrimus ir, jei reikia, nukreips pas periodontologą – gydytoją, kuris specializuojasi dantenų ligų srityje.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Kas yra periodontitas ir kuo jis skiriasi nuo gingivito?

Periodontitas yra pažengusi dantenų ligos forma, pažeidžianti kaulus ir audinius, palaikančius dantis. Gingivitas yra lengvesnė forma, apsiribojanti dantenų uždegimu be kaulo praradimo. Negydomas gingivitas gali progresuoti į periodontitą.

Ar periodontitą galima išgydyti?

Ankstyvos stadijos periodontitą galima stabilizuoti profesionalia priežiūra ir pagerinta burnos higiena, tačiau pažengusi liga su kaulo praradimu dažniausiai nėra visiškai išgydoma. Tęstinis gydymas gali sustabdyti ligos progresavimą ir sumažinti tolesnius pažeidimus.

Kokie yra dažniausi požymiai, kad galiu turėti periodontitą?

Įspėjamieji ženklai apima nuolatinį blogą burnos kvapą, kraujuojančias dantenas, dantenų atsitraukimą, klibančius ar judančius dantis, patinusias ar skaudančias dantenas bei skausmą kramtant.

Kokios yra periodontito gydymo galimybės?

Gydymas priklauso nuo sunkumo ir gali apimti gilų valymą (nuosėdų šalinimą ir šaknų gludinimą), vaistus, chirurgines procedūras (tokias kaip dantenų atvarčių operacija ar audinių transplantacija) bei nuolatinį burnos higienos tobulinimą.

Kaip galiu užkirsti kelią periodontitui atsirasti ar atsinaujinti?

Praktikuokite puikią burnos higieną – valykite dantis du kartus per dieną, kasdien naudokite tarpdančių siūlą, naudokite antimikrobinį burnos skalavimo skystį, venkite tabako, laikykitės sveikos mitybos ir reguliariai lankykitės pas odontologą profilaktiniams patikrinimams.