Dantenų ligos: simptomai, prevenciją ir gydymas

Dantenų ligos (periodonto ligos) – tai uždegiminiai procesai, pažeidžiantys dantenų audinius ir gilesnes periodonto struktūras, laikančias dantis. Šios ligos yra vienos dažniausių burnos ertmės sutrikimų, paliečiančių didžiąją dalį žmonių, tačiau dažnai lieka nepastebėtos ir negydytos, kol nepasiekia sudėtingų stadijų. Nepaisant to, kad dauguma dantenų ligų prasideda kaip paprastas uždegimas, negydomi šie sutrikimai gali sukelti rimtų pasekmių – nuo dantenų atsitraukimo iki dantų praradimo ir net sisteminio poveikio bendrai sveikatai. 

Dažniausiai pasitaikančios dantenų ligos

Dantenų ligos apima platų sutrikimų spektrą, nuo lengvo uždegimo iki sudėtingų, pažengusių būklių, galinčių turėti rimtų pasekmių burnos sveikatai.

Gingivitas

Gingivitas – tai ankstyvoji dantenų ligos stadija, kuriai būdingas paviršinis dantenų uždegimas. Pagrindinis šios būklės požymis – paraudusios, patinusios dantenos, kurios lengvai kraujuoja valant dantis ar naudojant tarpdančių siūlą. Gingivito stadijoje dantenų audiniai dar nėra negrįžtamai pažeisti, todėl taikant tinkamą higieną ir profesionalią burnos priežiūrą, šią būklę galima visiškai išgydyti.

Periodontitas

Periodontitas išsivysto, kai negydomas gingivitas pažeidžia gilesnius periodonto audinius. Šios ligos metu bakterijos prasiskverbia po dantenomis, formuojasi periodonto kišenės, prasideda kaulinių struktūrų, laikančių dantis, irimas. Būdingi požymiai: gilesnis dantenų kraujavimas, dantų jautrumas, dantų klibėjimas, dantenų atsitraukimas, blogas burnos kvapas. Periodontitas yra pagrindinė dantų praradimo priežastis suaugusiems žmonėms ir, skirtingai nuo gingivito, sukelia negrįžtamus pakitimus.

Dantenų recesija

Dantenų recesija (atsitraukimas) – tai būklė, kai dantenos traukiasi nuo dantų paviršiaus, atidengdamos dantų šaknis. Tai sukelia ne tik estetines problemas, bet ir dantų jautrumą, didesnę ėduonies riziką šaknų srityje. Dažniausios priežastys: netaisyklinga dantų valymo technika, periodonto ligos, genetiniai veiksniai, rūkymas.

Dantenų kraujavimas

Nors dantenų kraujavimas dažnai laikomas atskiru simptomu, jis gali būti ir savarankiškas sutrikimas, atspindintis dantenų uždegimą. Kraujavimas gali atsirasti dėl netinkamos burnos higienos, vitaminų trūkumo (ypač vitamino C), kai kurių vaistų vartojimo ar bendros sveikatos būklės.

Vaikų dantenų ligos

Vaikams taip pat gali pasireikšti įvairios dantenų problemos. Dantų kaita, netinkama burnos higiena, hormoniniai pokyčiai brendimo laikotarpiu gali sukelti gingivitą ir kitas dantenų problemas. Svarbu atkreipti dėmesį, kad vaikams dantenų ligos gali turėti skirtingų požymių nei suaugusiems, todėl reikalinga tinkama priežiūra ir reguliarūs apsilankymai pas odontologą.

Dantenų ligų priežastys ir rizikos veiksniai

Dantenų ligos atsiranda dėl įvairių priežasčių, kurios apima tiek vietinius burnos ertmės veiksnius, tiek sistemines organizmo būkles.

Pagrindinės priežastys

• Prasta burnos higiena – nepakankamai kruopštus ar per retas dantų valymas leidžia kauptis apnašoms, kuriose dauginasi bakterijos.
• Dantų apnašos ir akmenys – bakterijų sankaupos ant dantų paviršiaus, kurios sukelia dantenų uždegimą. Laiku nepašalintos apnašos mineralizuojasi ir virsta kietais dantų akmenimis, kuriuos pašalinti gali tik odontologas.
• Rūkymas ir tabako gaminiai – vienas didžiausių rizikos veiksnių dantenų ligoms vystytis. Tabakas silpnina imuninę sistemą, mažina dantenų kraujotaką ir trukdo gijimo procesams.
• Netinkama mityba – vitaminų (ypač C ir D) ir mineralų trūkumas neigiamai veikia dantenų būklę ir mažina organizmo atsparumą infekcijoms.
• Stresas – ilgalaikis stresas silpnina imuninę sistemą, mažina organizmo atsparumą infekcijoms ir gali prisidėti prie dantenų ligų vystymosi.

Kiti reikšmingi rizikos veiksniai

• Hormoniniai pokyčiai – brendimas, nėštumas, menopauzė gali pakeisti dantenų jautrumą ir reakciją į burnoje esančias bakterijas.
• Tam tikri vaistai – kai kurie antihipertenziniai vaistai, antidepresantai, imunosupresantai gali mažinti seilių gamybą ar sukelti dantenų audinių perteklių, taip didindami dantenų ligų riziką.
• Netinkamai pritaikyti dantų protezai ar plombos – gali sukelti mikrotraumas ir sudaryti sąlygas bakterijoms kauptis sunkiai pasiekiamose vietose.
• Genetinis polinkis – kai kurie žmonės yra genetiškai labiau linkę sirgti dantenų ligomis, net ir palaikydami gerą burnos higieną.
• Amžius – vyresnio amžiaus žmonės dažniau serga dantenų ligomis dėl ilgalaikio rizikos veiksnių poveikio ir natūralių organizmo pokyčių.

Ypatingos rizikos grupės

• Vaikai – dėl netinkamos burnos higienos, dantų kaitos periodo ir saldumynų vartojimo.
• Paaugliai – dėl hormoninių pokyčių ir neretai prastesnės burnos higienos.
• Nėščiosios – dėl hormoninių svyravimų, galinčių sukelti „nėštumo gingivitą”.
• Vyresnio amžiaus žmonės – dėl gretutinių ligų, vartojamų vaistų ir sumažėjusio manualinio vikrumo.

Svarbu suprasti, kad dantenų ligų priežastys dažniausiai yra kompleksinės – ne vienas, o keletas veiksnių sąveikauja tarpusavyje. Todėl efektyvi prevencija apima ne tik gerą burnos higieną, bet ir bendros sveikatos priežiūrą, žalingų įpročių atsisakymą bei reguliarius apsilankymus pas odontologą.

Pagrindiniai simptomai ir kaip anksti atpažinti dantenų ligas

Anksti pastebėti dantenų ligų požymius yra labai svarbu, nes pradinėse stadijose šias ligas paprasčiau ir sėkmingiau gydyti. Štai pagrindiniai simptomai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį:

• Dantenų kraujavimas – vienas pirmųjų dantenų uždegimo požymių. Jei valant dantis ar naudojant tarpdančių siūlą pastebite kraujo dantų pastoje ar ant šepetėlio, tai gali būti ankstyvasis gingivito simptomas.
• Paraudusios, patinusios ar jautrios dantenos – sveikos dantenos turėtų būti blyškiai rožinės spalvos, stiprios ir atsparios. Uždegiminis procesas sukelia paraudimą, patinimą ir jautrumą.
• Nemalonus burnos kvapas ar skonis – nuolatinis blogas burnos kvapas (halitosis), kuris nepraeina net po dantų valymo, gali būti dantenų infekcijos požymis.
• Dantenų atsitraukimas – kai dantenos traukiasi, dantys atrodo ilgesni nei įprastai, gali atsirasti padidėjęs jautrumas šalčiui, karščiui ar saldumynams.
• Dantų klibėjimas ar padėties pasikeitimas – pažengusios periodonto ligos atveju silpnėja dantis laikantys audiniai, todėl dantys gali pradėti judėti arba atsirasti tarpai tarp jų.
• Jautrumas ir skausmas – pažengusiose stadijose gali atsirasti skausmingi dantenų abscesai, diskomfortas kramtant.
• Pūlių formavimasis – sunkiais atvejais tarp dantenų ir dantų gali susidaryti pūliniai, kurių metu gali išsiskirti baltos ar gelsvos spalvos pūliai.

Kaip atpažinti dantenų ligas vaikams

Vaikų dantenų problemos gali pasireikšti kitaip nei suaugusiųjų, todėl tėvams svarbu atkreipti dėmesį į šiuos požymius:

• Ryškiai raudonos ar violetinės dantenos
• Nuolatinis burnos kvėpavimas
• Skundai dėl skausmo valant dantis
• Nenoras valytis dantis dėl diskomforto
• Maisto vengimas dėl dantenų jautrumo

Kada reikėtų susirūpinti

Itin svarbu suprasti, kad dantenų ligos dažnai vystosi be aiškaus skausmo, ypač ankstyvose stadijose. Daugelis žmonių atideda apsilankymą pas odontologą, nes nejaučia diskomforto, o tai leidžia ligai progresuoti. Todėl rekomenduojama reguliariai tikrinti savo burnos būklę, ypatingą dėmesį skiriant šiems požymiams:

• Kraujavimas bet kada – ne tik valant dantis
• Akivaizdūs dantenų spalvos pokyčiai
• Dantų klibėjimas ar padėties pasikeitimas
• Nuolatinis blogas burnos kvapas, nepriklausomai nuo higienos
• Bet kokie neįprasti augliai ar patinimai dantenose

Svarbu žinoti, kad efektyviam dantenų ligų gydymui būtinas ankstyvas diagnozavimas ir gydymas. Dantenų ligos progresavimas gali būti sulėtintas arba sustabdytas, jei būklė diagnozuojama anksti. Todėl net ir esant minimaliems simptomams, rekomenduojama konsultuotis su odontologu ar burnos higienstu.

Diagnostika ir kada kreiptis profesionalios pagalbos

Tiksliai diagnozuoti dantenų ligas gali tik kvalifikuotas odontologijos specialistas. Tačiau žinodami, kada ir kaip reikia kreiptis pagalbos, galite reikšmingai prisidėti prie savo burnos sveikatos.

Diagnostikos procesas

Profesionali dantenų ligų diagnostika paprastai apima šiuos žingsnius:

• Anamnezės rinkimas – gydytojas klausia apie jūsų bendrą sveikatą, esamus simptomus, vartojamus vaistus, rūkymą ir kitus rizikos veiksnius.
• Vizualinis burnos ertmės tyrimas – dantenų spalvos, tekstūros, patinimo, kraujavimo įvertinimas.
• Periodonto kišenių gylio matavimas – specialiu zondu matuojamas gylis tarp dantenų ir danties. Gilesni nei 3 mm tarpai (vadinamos periodonto kišenės) dažniausiai rodo periodonto ligą.
• Dantų judrumas – tikrinama, ar dantys nekliba, nes tai gali rodyti pažengusią periodonto ligą.
• Rentgeno tyrimai – padeda įvertinti kaulinių struktūrų būklę po dantenomis, identifikuoti kaulinio audinio praradimą.
• Mikrobiologiniai tyrimai – sudėtingais atvejais gali būti paimami mėginiai bakteriologiniam tyrimui, siekiant nustatyti konkrečius patogenus.

Kada būtina kreiptis į odontologą

Nedelsdami apsilankykite pas odontologą, jei pastebite šiuos požymius:

• Nuolatinį dantenų kraujavimą (net ir švelniai valant dantis)
• Atsitraukusias dantenas, dėl kurių dantys atrodo ilgesni
• Pakitusį dantų sukandimą ar atsiradusias naujas ertmes tarp dantų
• Pūlingus išskyrus iš dantenų
• Judančius, klibančius dantis
• Nuolatinį blogą burnos kvapą
• Skausmingus, paraudusius dantenų abscesus

Reguliarūs profilaktiniai patikrinimai

Net nesant akivaizdžių simptomų, rekomenduojama reguliariai tikrintis burnos sveikatą:

• Įprastai sveikiems žmonėms – bent kas 6 mėnesius
• Turintiems rizikos veiksnių (rūkantiems, sergantiems diabetu, turintiems šeimos narių su periodonto ligomis) – kas 3–4 mėnesius
• Po periodonto ligos gydymo – pagal individualų gydytojo sudarytą palaikomojo gydymo planą

Svarbu suprasti, kad tik kvalifikuotas odontologas ar periodontologas gali tiksliai nustatyti dantenų ligos stadiją ir parinkti tinkamą gydymą. Savidiagnostika ir savigydyba šiuo atveju gali būti pavojinga, nes atidėliojimas gali leisti ligai progresuoti iki stadijos, kai pažeidimai tampa negrįžtami.

Periodontologinės sveikatos priežiūra turėtų būti neatsiejama bendros sveikatos priežiūros dalis, ypač asmenims, turintiems tokių ligų kaip diabetas, širdies ir kraujagyslių ligos ar autoimuniniai sutrikimai, nes šios būklės yra glaudžiai susijusios su dantenų sveikata.

Efektyvūs dantenų ligų gydymo būdai

Dantenų ligų gydymas priklauso nuo jų tipo, stadijos ir sunkumo. Dažniausiai efektyviai gydymo strategijai reikalingas tiek profesionalus odontologinis gydymas, tiek kasdienė namų priežiūra.

Namų priežiūra

• Kasdienė burnos higiena – dantų valymas du kartus per dieną mažiausiai po 2 minutes, naudojant minkštą šepetėlį ir fluoruotą dantų pastą.
• Tarpdančių valymas – kasdien naudojamas tarpdančių siūlas ar specialūs tarpdančių šepetėliai, kurie pasiekia vietas, kurių neapvalo įprastas dantų šepetėlis.
• Antiseptiniai burnos skalavimo skysčiai – produktai su chlorheksidinu, cetilpiridinio chloridu ar eteriniais aliejais gali padėti sumažinti apnašų formavimąsi ir bakterijų kiekį.
• Mitybos korekcija – vitamino C, kalcio, baltymų ir antioksidantų turinčių maisto produktų vartojimas stiprina dantenų audinius ir didina jų atsparumą infekcijoms.
• Žalingų įpročių atsisakymas – rūkymo nutraukimas ženkliai pagerina dantenų gijimo procesus ir bendrą burnos sveikatą.

Profesionalūs gydymo metodai

Nechirurginiai metodai

• Profesionali burnos higiena – paviršinių apnašų ir dantų akmenų pašalinimas nuo dantų paviršiaus. Tai pagrindinis gingivito ir lengvo periodontito gydymo metodas.
• Šaknų paviršiaus nulyginimas (SRP) – procedūra, kurios metu pašalinami dantų akmenys ir bakterijos iš po dantenų, o danties šaknų paviršius nulyginamas, siekiant sumažinti bakterijų prisitvirtinimo galimybes. Tai esminis vidutinio ir sunkaus periodontito gydymo etapas.
• Medikamentinis gydymas – lokalūs antibakteriniai preparatai (geliai, plėvelės, mikrogranulės), kurie įdedami į gilesnes periodonto kišenes, arba sisteminiai antibiotikai sunkesniais atvejais.

Chirurginiai metodai

• Dantenų atvarčių operacija – chirurginė procedūra, kurios metu dantenos laikinai atverčiamos, kad būtų galima kruopščiai išvalyti gilias periodonto kišenes ir pašalinti infekcijos židinį.
• Dantenų persodinimas – atsitraukusių dantenų rekonstrukcija, naudojant paciento paties audinius (dažniausiai iš gomurio) arba dirbtines medžiagas.
• Kaulinių defektų regeneracija – naudojant įvairias medžiagas ir membranas, skatinamas prarastų kaulinių struktūrų atkūrimas.
• Modeliuojamoji dantenų chirurgija – procedūra, kurios metu koreguojama dantenų linija, siekiant pagerinti estetinį vaizdą ar funkcionalumą.

Papildomi metodai

• Lazerinė terapija – naudojama pašalinti pažeistus audinius, sumažinti bakterijų kiekį ir skatinti gijimą.
• Ortodontinis gydymas – kreivų dantų tiesinimas gali palengvinti burnos higieną ir sumažinti dantenų ligų riziką.
• Protetinius defektus šalinantis gydymas – netinkamų plombų ar protezų pakeitimas, kad būtų išvengta maisto likučių kaupimosi ir bakterijų dauginimosi.

Gydymo efektyvumas ir palaikomasis gydymas

Sėkmingas dantenų ligų gydymas priklauso ne tik nuo profesionalių procedūrų, bet ir nuo paciento kasdienių pastangų. Po aktyvaus gydymo fazės būtinas palaikomasis gydymas:

• Reguliarūs kontroliniai vizitai kas 3-6 mėnesius
• Profesionali burnos higiena pagal individualų grafiką
• Nuolatinis pažeistų vietų stebėjimas
• Tobulinami namų priežiūros įgūdžiai

Svarbu suprasti, kad periodonto ligos gydymas dažnai būna ilgalaikis procesas, reikalaujantis nuolatinio dėmesio ir priežiūros. Tik profesionalų ir paciento bendradarbiavimas gali užtikrinti geriausius rezultatus ir išvengti ligos pasikartojimo.

Dantenų ligų prevencijos 

Dantenų ligos prevencija yra gerokai paprastesnė ir ekonomiškesnė nei jų gydymas. Pagrindinės prevencijos strategijos padeda ne tik išvengti dantenų problemų, bet ir pagerinti bendrą burnos sveikatą.

Kasdienė burnos higiena

• Dantų valymas – valykite dantis mažiausiai du kartus per dieną po 2-3 minutes, naudodami minkštą ar vidutinio kietumo šepetėlį. Ypač svarbu valyti dantis prieš miegą, nes naktį sumažėja seilių gamyba, o tai sudaro palankias sąlygas bakterijoms daugintis.
• Taisyklinga dantų valymo technika – šepetėlis turėtų būti laikomas 45 laipsnių kampu dantenų linijos atžvilgiu, judesiai turėtų būti švelnus, sukamieji, ne horizontalūs „pjaunantys”, kurie gali pažeisti dantenas.
• Tarpdančių priežiūra – kasdien naudokite tarpdančių siūlą, specialius tarpdančių šepetėlius ar irigatorius, kad pašalintumėte maisto likučius ir bakterinį apnašą iš tarpų tarp dantų, kurių nepasiekia įprastas šepetėlis.
• Liežuvio valymas – ant liežuvio taip pat kaupiasi bakterijos, todėl rekomenduojama reguliariai valyti liežuvį specialiu valikliu ar šepetėlio nugarėle.
• Burnos skalavimo skysčių naudojimas – antiseptinės burnos skalavimo priemonės gali papildyti (bet ne pakeisti) dantų valymą ir tarpdančių priežiūrą.

Mitybos įtaka dantenų sveikatai

• Subalansuota mityba – gausus vaisių ir daržovių vartojimas, pakankamas baltymų kiekis, ribojamas perdirbto maisto ir cukraus vartojimas.
• Vitaminų ir mineralų reikšmė:
  • Vitaminas C – stiprina kapiliarus ir kolageno gamybą dantenų audiniuose
  • Vitaminas D – svarbus kalcio įsisavinimui ir imuninei funkcijai
  • Kalcis – būtinas dantų ir žandikaulio kaulų sveikatai
  • Omega-3 riebalų rūgštys – turi priešuždegiminių savybių
• Vandens vartojimas – pakankamas skysčių kiekis padeda palaikyti optimalų seilių kiekį, o tai svarbu natūraliam burnos valymui.

Žalingų įpročių vengimas

• Nerūkymas – rūkymas yra vienas didžiausių rizikos veiksnių dantenų ligoms vystytis. Metimas rūkyti ženkliai pagerina dantenų būklę ir gydymo efektyvumą.
• Alkoholio vartojimo ribojimas – gausus alkoholio vartojimas sausina burnos ertmę, mažina seilių gamybą ir didina dantenų ligų riziką.
• Dantų griežimo kontrolė – bruksizmas (dantų griežimas) sukelia papildomą krūvį periodonto audiniams. Jei pastebite šią problemą, kreipkitės į odontologą dėl naktinės kapos.

Reguliarūs odontologiniai patikrinimai

• Profilaktiniai vizitai – lankykitės pas odontologą bent du kartus per metus profilaktiniam patikrinimui, net jei nejaučiate jokių problemų.
• Profesionali burnos higiena – reguliarios higienos procedūros (kas 6 mėnesius, o rizikos grupėms – kas 3-4 mėnesius) padeda pašalinti dantenų uždegimą sukeliančius dantų akmenis.
• Ankstyvas problemų diagnozavimas – reguliarūs patikrinimai leidžia aptikti dantenų ligas ankstyvose stadijose, kai gydymas būna efektyviausias.

Vaikų dantenų sveikatos užtikrinimas

• Ankstyva burnos higienos pradžia – pradėkite valyti vaikų dantis iškart jiems išdygus, naudodami specialius kūdikių dantų šepetėlius.
• Tėvų priežiūra – iki 7-8 metų vaikai neturi pakankamai motorinių įgūdžių kokybiškai išsivalyti dantis, todėl tėvai turėtų padėti/patikrinti.
• Reguliarūs apsilankymai pas odontologą – pirmą kartą vaiką pas odontologą rekomenduojama atvesti jam sulaukus 1 metų, o vėliau lankytis kas 6 mėnesius.
• Fluoridų naudojimas – tinkamas fluoridų kiekis dantų pastoje pagal vaiko amžių padeda stiprinti dantų emalį.

Nuosekliai laikantis šių prevencijos principų, galima ženkliai sumažinti dantenų ligų riziką ir išsaugoti sveiką šypseną visam gyvenimui.

Dantenų ligų mitai ir faktai

Dantenų ligų srityje egzistuoja nemažai klaidingų įsitikinimų, kurie gali trukdyti tinkamai prižiūrėti burnos sveikatą. Išsiaiškinkime populiariausius mitus ir faktus apie dantenų ligas.

Mitas: Jei dantenos kraujuoja valant dantis, geriau jų neliesti ir nevalyti

Faktas: Dantenų kraujavimas yra uždegimo požymis, rodantis, kad būtent toje vietoje reikia kruopštesnės higienos. Nustojus valyti kraujuojančias dantenas, bakterinis apnašas kaupiasi toliau, uždegimas stiprėja ir būklė blogėja. Teisingas sprendimas – tęsti kruopščią, bet švelnią burnos higieną, naudoti antiseptinius burnos skalavimo skysčius ir kreiptis į odontologą dėl profesionalios burnos higienos procedūros. Dažniausiai po kelių dienų tinkamos higienos kraujavimas sumažėja.

Mitas: Dantenų ligos paveikia tik vyresnio amžiaus žmones

Faktas: Nors dantenų ligų rizika su amžiumi didėja, jos gali paveikti bet kokio amžiaus žmones, įskaitant vaikus ir paauglius. Gingivitas dažnai pasireiškia paauglystėje dėl hormoninių pokyčių ir neretai blogesnės burnos higienos. Taip pat pastebėta, kad net 70% vyresnių nei 65 metų žmonių serga tam tikros formos periodonto liga, tačiau tai nereiškia, kad jaunesni žmonės yra apsaugoti. Rizikos veiksniai, tokie kaip rūkymas, stresas, genetinis polinkis ir lėtinės ligos, gali sukelti dantenų problemas bet kokiame amžiuje.

Mitas: Blogas burnos kvapas visada reiškia dantenų ligą

Faktas: Nors nuolatinis blogas burnos kvapas gali būti dantenų ligos simptomas, jis taip pat gali atsirasti dėl daugelio kitų priežasčių: tam tikrų maisto produktų vartojimo, rūkymo, sausos burnos sindromo, virškinimo sistemos sutrikimų, sinusito ar net kai kurių sisteminių ligų. Taip pat blogas burnos kvapas gali būti susijęs su bakterijų sankaupomis ant liežuvio. Jei reguliari burnos higiena nepašalina blogo kvapo, rekomenduojama kreiptis į odontologą, kad būtų nustatyta tiksli priežastis.

Mitas: Profesionalios burnos higienos procedūros pažeidžia dantų emalį ir dantenas

Faktas: Profesionalios burnos higienos procedūros, atliekamos kvalifikuotų specialistų, yra saugios ir nepažeidžia sveikų dantų emalio ar dantenų. Šiuolaikiniai ultragarsininiai skeleriai ir poliravimo sistemos sukurti taip, kad efektyviai pašalintų apnašas ir akmenis, nedarant žalos dantų audiniams. Priešingai – reguliarios profesionalios higienos procedūros yra būtinos dantenų sveikatos palaikymui, nes pašalina kietus dantų akmenis, kurių neįmanoma nuvalyti namuose. Laiku atliekamos higienos procedūros užkerta kelią dantenų ligų vystymuisi ir progresavimui.

Mitas: Jei nejaučiu skausmo dantenose, vadinasi, jos yra sveikos

Faktas: Daugelis dantenų ligų, ypač ankstyvose stadijose, vystosi be skausmo. Gingivitas ir net pradinis periodontitas gali progresuoti nejuntant jokio diskomforto. Dažnai pirmieji simptomai būna nežymūs: nedidelis kraujavimas valant dantis ar tarpdančių siūlu, lengvas patinimas ar paraudimas. Skausmas dažniausiai atsiranda tik vėlyvose ligos stadijose, kai pažeidimai jau būna reikšmingi. Būtent todėl reguliarūs profilaktiniai patikrinimai pas odontologą yra esminiai, net jei nejaučiate jokių simptomų.

Dažniausiai užduodami klausimai

Koks skirtumas tarp gingivito ir periodontito?

Gingivitas yra lengvas, grįžtamas dantenų uždegimas, o periodontitas – pažengusi, dažnai negrįžtama būklė, apimanti dantenų audinio, raiščių ir alveolinio kaulo, laikančio dantis, pažeidimą.

Kaip sužioti, ar turiu dantenų ligą?

Pagrindiniai požymiai: kraujuojančios, patinusios ar paraudusios dantenos, nuolatinis blogas burnos kvapas, atsitraukusios dantenos ir klibantys dantys. Tiksliai diagnozei būtina odontologinė konsultacija.

Ar dantenų liga gali būti išgydyta?

Ankstyvoji dantenų ligos stadija (gingivitas) dažniausiai gali būti visiškai išgydyta taikant tinkamą higieną ir profesionalų gydymą. Pažengęs periodontitas paprastai reikalauja nuolatinio valdymo, nes dalis pažeidimų būna negrįžtami.

Ar dantenų ligos susijusios su kitomis sveikatos problemomis?

Taip. Tyrimai rodo stiprų ryšį tarp dantenų ligų ir širdies ligų, diabeto bei kitų sisteminių sutrikimų. Dantenų uždegimas gali prisidėti prie sisteminio uždegimo organizme.

Kaip dažnai reikėtų atlikti profesionalią burnos higienos procedūrą?

Dauguma suaugusiųjų turėtų atlikti profesionalią burnos higieną bent du kartus per metus, tačiau turintieji didesnę riziką (rūkantieji, sergantys diabetu, turintys polinkį į dantenų ligas) gali reikėti dažnesnių vizitų – kas 3–4 mėnesius.