Bruksizmas – priežastys, simptomai ir modernūs gydymo būdai

Bruksizmas – tai nevalingas dantų griežimas ar sukandimas, kuris gali varginti tiek suaugusius, tiek vaikus.

Šis sutrikimas gali pasireikšti dieną arba naktį, dažnai žmogui to net nežinant. Ankstyvasis bruksizmo atpažinimas ir gydymas yra labai svarbūs, nes negydomas bruksizmas gali sukelti rimtų dantų pažeidimų, žandikaulio skausmų ir kitų nemalonių sveikatos sutrikimų.

Kas yra bruksizmas? Sutrikimo supratimas

Bruksizmas yra būklė, apibūdinama kaip nevalingas dantų griežimas ar sukandimas, dažniausiai pasireiškiantis miego metu, tačiau galintis varginti ir dienos metu. Šis sutrikimas paveikia maždaug 8-10% suaugusiųjų ir net 14-20% vaikų.

Dantų griežimas gali būti skirstomas į du pagrindinius tipus:

• dienos bruksizmas – dantų sukandimas budrumo būsenoje, dažnai susijęs su stresu, nerimu ar susitelkimu;
• nakties bruksizmas – nesąmoningas dantų griežimas miego metu, kuris dažnai lieka nepastebėtas, nebent partneris išgirsta griežimo garsus.

Vaikų bruksizmas dažnai pasireiškia dantų kaitos laikotarpiu ir daugeliu atvejų praeina savaime. Tačiau suaugusiems šis sutrikimas gali tapti chroniška problema, sukeliančia ilgalaikes pasekmes burnos sveikatai.

Fiziologiniu požiūriu, bruksizmo metu žandikaulio raumenys susitraukia žymiai stipriau nei įprastai – kramtymo jėga gali būti net kelis kartus didesnė nei reikalinga normaliam maisto kramtymui.

Tokia nuolatinė perteklinė apkrova ilgainiui veikia visą stomatognatinę sistemą.

Pagrindinės bruksizmo priežastys ir rizikos veiksniai

Bruksizmas yra daugialypis sutrikimas, kurį gali sukelti įvairūs veiksniai. Supratimas apie šias priežastis gali padėti efektyviau kontroliuoti ir gydyti šią būklę:

Psichologiniai faktoriai

Stresas ir nerimas yra vieni dažniausių bruksizmo sukėlėjų. Streso poveikis dantims pasireiškia per padidėjusį raumenų įtempimą, kuris gali persikeltį į žandikaulio sritį. Tyrimai rodo, kad žmonės, patiriantys daugiau streso darbe ar asmeniniame gyvenime, dažniau kenčia nuo dantų griežimo.

Anatominės priežastys

Netaisyklingas sąkandis gali reikšmingai prisidėti prie bruksizmo atsiradimo. Kai dantys netinkamai susiliečia, smegenyse gali kilti refleksinis poreikis „pataisyti” šį nesuderinamumą, dėl ko atsiranda nevalingi dantų sukandimo judesiai. Panašų poveikį gali turėti:

• netaisyklingai išdygę dantys;
• trūkstami dantys;
• netinkamai pritaikytos plombos ar protezai.

Svarbu pabrėžti, kad dažnai bruksizmą sukelia ne vienas, o keli veiksniai, todėl būtina individuali odontologo konsultacija tiksliai diagnozei nustatyti.

Su bruksizmu susiję simptomai ir sveikatos rizikos

Bruksizmo simptomai gali būti subtilūs ir ne iš karto pastebimi, ypač jei tai vyksta miego metu. Tačiau ilgainiui ši būklė palieka vis aiškesnius požymius:

Fiziniai simptomai

• žandikaulio skausmas, ypač ryte pabudus;
• galvos skausmai, ypač smilkinių srityje;
• veido raumenų jautrumas ar skausmingumas;
• padidėjęs dantų jautrumas karštam, šaltam ar saldžiam;
• kaklo ar pečių įtampa ir skausmas;
• ausų skausmas ar spengimas (nesusijęs su ausų infekcijomis).

Dantų pažeidimai

Dantų nudilimas yra vienas akivaizdžiausių ilgalaikio bruksizmo požymių. Odontologai gali pastebėti:

• nenatūraliai nusitrynusius dantų paviršius;
• mikroįtrūkimus ar skilimus emalyje;
• atšipusius priekinių dantų kraštus;
• padidėjusį dantų jautrumą;
• pažeistas plombas, karūnėles ar kitus restauracinius darbus;
• dantenų recesiją dėl nuolatinės apkrovos.

Komplikacijos

Negydomas bruksizmas gali sukelti rimtų ilgalaikių sveikatos problemų:

• smilkininio žandikaulio sąnario sutrikimus (TMD);
• lėtinį žandikaulio skausmą;
• miego sutrikimus, nemigą;
• pakitusį sąkandį;
• nuolatinį nuovargį dėl sutrikusio miego.

Bruksizmo diagnozavimas: kada kreiptis į odontologą

Bruksizmo diagnozavimas dažnai yra sudėtingas, nes daugelis žmonių net nežino, kad jie griežia dantimis, ypač jei tai vyksta miego metu. Tačiau profesionalus įvertinimas yra būtinas, norint patvirtinti diagnozę ir pradėti tinkamą gydymą.

Diagnostikos metodai

Odontologas gali diagnozuoti bruksizmą remdamasis:

• klinikiniu burnos tyrimu, ieškant dantų nudilimo, plombų pažeidimų ar kitų fizinių požymių;
• sąkandžio analize, kuri parodo, kaip susiliečia viršutiniai ir apatiniai dantys;
• paciento ar jo artimųjų stebėjimais (pavyzdžiui, partneris gali girdėti dantų griežimo garsus naktį);
• žandikaulio raumenų tyrimu, nustatant įtempimą ar skausmingumą.

Kada reikia kreiptis į odontologą

Būtina apsilankyti pas odontologą, jei pastebite:

• pasikartojančius rytinus žandikaulio skausmus;
• padidėjusį dantų jautrumą;
• akivaizdžiai nusidėvėjusius dantis;
• partneriui pastebėjus dantų griežimo garsus naktį;
• nuolatinius galvos skausmus, prasidedančius ryte;
• sunkumus plačiai atverti burną.

Vaikų bruksizmo 

Vaikų bruksizmo diagnostika turi savo ypatumų. Tėvai turėtų atkreipti dėmesį į:

• garsų dantų griežimą naktį;
• vaiko skundus dėl žandikaulio ar veido skausmo ryte;
• neramų miegą;
• akivaizdų dantų nusidėvėjimą.

Ankstyvas bruksizmo atpažinimas ir gydymas gali padėti išvengti rimtų komplikacijų ateityje, todėl neignoruokite šių simptomų ir laiku kreipkitės į specialistus.

Efektyvūs bruksizmo gydymo ir prevencijos būdai

Bruksizmo gydymas turėtų būti individualizuotas, atsižvelgiant į konkrečias priežastis ir simptomus. Šiuolaikinė odontologija siūlo įvairius metodus, kurie gali būti taikomi kartu, siekiant optimalių rezultatų.

Dantų kapos

Okliuzinės kapos arba naktinės dantų kapos yra vienas efektyviausių bruksizmo gydymo būdų.

Šios specialios kapelės:

• sukuria barjerą tarp viršutinių ir apatinių dantų, apsaugodamos juos nuo nusidėvėjimo;
• sumažina raumenų įtampą, leidžiant žandikauliui atsipaladuoti;
• padeda sumažinti naktinius dantų griežimo garsus.

Svarbu pabrėžti, kad individualiai gaminamos kapos, pritaikytos konkrečiam pacientui, yra žymiai efektyvesnės nei parduotuvėse įsigyjamos universalios. Jos geriau priglunda, yra patogesnės ir teikia geresnę apsaugą.

Streso valdymo technikos

Kadangi stresas yra vienas pagrindinių bruksizmo sukėlėjų, jo mažinimas gali būti efektyvus gydymo būdas:

• kognityvinė elgesio terapija;
• atsipalaidavimo technikos – meditacija, gilaus kvėpavimo pratimai;
• fizioterapija ir masažas žandikaulio raumenims;
• reguliarus fizinis aktyvumas;
• pakankamas miegas.

Sąkandžio korekcija

Jei bruksizmą sukelia sąkandžio problemos, gali būti rekomenduojama:

• selektyvus dantų šlifavimas – pašalinamos nedidelės dantų paviršių dalys, trukdančios taisyklingam sąkandžiui;
• dantų tiesinimas – ortodontinis gydymas, koreguojantis netaisyklingą dantų išsidėstymą;
• Modernus būdas ištaisyti sąkandį naudojant skaidrias kapas.

Medicininės intervencijos

Sunkesniais atvejais gali būti skiriamas medikamentinis gydymas:

• raumenų relaksantai;
• priešuždegiminiai vaistai žandikaulio skausmui malšinti;
• tam tikrais atvejais – botulinumo toksino injekcijos į žandikaulio raumenis.

Šypsenos atkūrimas: bruksizmo pasekmių šalinimas

Dėl ilgalaikio bruksizmo pažeistiems dantims gali būti reikalingas restauracinis gydymas:

• estetinis plombavimas – atstatoma prarastų dantų audinių forma ir funkcija;
• dantų protezai – pažeistų ar prarastų dantų pakeitimas;
• keramikinės karūnėlės ar laminatės – stipriai nudilusiems dantims;
• implantai – prarastiems dantims pakeisti.

Šiuolaikinės odontologijos galimybės leidžia pilnai atkurti dantų estetiką ir funkciją net po ilgalaikio bruksizmo pažeidimų. Svarbu pasirinkti kvalifikuotą specialistą, kuris rekomenduos tinkamiausią gydymo planą, atsižvelgdamas į individualius poreikius ir situaciją.

Išvada

Bruksizmas yra daugiau nei paprastas dantų griežimas – tai sudėtinga būklė, galinti sukelti rimtų sveikatos problemų. Negydomas bruksizmas gali lemti nuolatinį dantų nusidėvėjimą, lėtinį žandikaulio skausmą ir net paveikti gyvenimo kokybę.

Ankstyvasis šio sutrikimo atpažinimas ir kompleksinis gydymas yra esminiai veiksniai, padedantys išvengti ilgalaikių pasekmių. Jei įtariate, kad jūs ar jūsų vaikas gali kentėti nuo bruksizmo, nedelskite ir kreipkitės į odontologą individualiam įvertinimui.

Atminkite, kad šiuolaikinė odontologija siūlo efektyvius sprendimus – nuo specialių dantų kapų iki streso valdymo technikų ir pažangių restauracinių procedūrų. Tinkamas gydymas ne tik sumažins diskomfortą, bet ir padės išsaugoti jūsų dantų sveikatą bei gražią šypseną ilgam laikui.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kokios yra dažniausios bruksizmo priežastys?

Bruksizmą dažniausiai sukelia stresas, nerimas, netaisyklingas sąkandis arba tam tikri medikamentai. Gyvenimo būdo faktoriai ir genetinis polinkis taip pat gali turėti įtakos.

Ar negydomas bruksizmas yra pavojingas?

Taip. Negydomas bruksizmas gali sukelti stiprų dantų nusidėvėjimą, žandikaulio skausmus, galvos skausmus, sąkandžio pokyčius ir net dantų skilimą.

Kaip diagnozuojamas bruksizmas?

Bruksizmas diagnozuojamas atliekant odontologinį tyrimą, sąkandžio analizę ir stebint požymius, tokius kaip dantų nusidėvėjimas, žandikaulio skausmas ar pranešimai apie dantų griežimo garsus miego metu.

Ar vaikai gali kentėti nuo bruksizmo?

Taip. Bruksizmas dažnai pasitaiko vaikams, ypač dantų dygimo laikotarpiu. Dažniausiai jis praeina savaime, tačiau nuolatiniai simptomai gali reikalauti odontologo įvertinimo.

Kokie gydymo būdai taikomi bruksizmui?

Bruksizmo gydymui naudojamos individualios dantų kapos, streso valdymo metodikos, sąkandžio korekcija ir restauracinė odontologija pažeistiems dantims.