Kodėl žmonės bijo dantų implantacijos ir kokia uždelsto gydymo kaina?
Odontologų teigimu, implantacija ir šypsenos atkūrimo procesas pacientų gretose iki šiol yra apipintas mitais bei baimėmis. Pasidalinti naujausiais šypsenos atkūrimo metodais, galimybėmis ir sulaužyti visuomenėje gajus mitus sutiko Kaune veikiančios odontologijos klinikos ir dantų technikos laboratorijos „Dantų estetika“ gydytojai – burnos chirurgas Lukas Poškevičius ir protezuojantis gydytojas Tomas Mickevičius.
– Kokios baimės ir mitai dažniausiai girdimi iš pacientų? Kas verčia dvejoti pradėti šypsenos atkūrimo procesus ir ar tikrai verta to bijoti?
– L. Poškevičius: Pastebime, jog vyraujantys mitai ir baimės stipriai atsilieka nuo šiandieninių, pažangių, gydymo metodų. Žmonės baiminasi ilgai trunkančių skausmingų procedūrų, sudėtingo gijimo proceso, gydymo periodu būti apskritai be šypsenos.
Iš tiesų baimintis šių dalykų nereikėtų. Daugeliu atveju modernūs implantacijos metodai atkurti šypseną leidžia pakankamai nesudėtingai: chirurginės procedūros atliekamos efektyviai nuskausminant, be didelio diskomforto, neužtrunka ilgai. Esant didelėms baimėms pasiūloma sedacija. Po procedūrų skiriamas medikamentinis gydymas slopina blogus pojūčius, ir nors Kaulo gijimo procesai gali trukti 3 mėnesius, nemalonūs pojūčiai paprastai išnyksta pirmąją savaitę, o pacientas visada gauna galimybę į laikinus protezus kramtymo ir estetikos funkcijoms atstatyti.
– T. Mickevičius: Šiandien visas šypsenos atkūrimo procedūras galime atlikti su vietinės nejautros pagalba, tad pacientai ne tik nejaučia skausmo, bet ir iš karto po procedūros gali atlikti įprastus kasdieninius veiksmus. Pavyzdžiui, vairuoti, dirbti, sportuoti.
Jei žmogus tik nusiskėlė dantį ir nori kuo skubiau jį atstatyti, audinio atkūrimui gali užtekti vieno vizito. Jei reikalingas implantas, tuomet įvertinus individualią situaciją, gydymas gali užtrukti nuo trijų mėnesių iki pusės metų ar daugiau. Šis terminas išauga todėl, kad implanto gijimui turi būti skirti bent trys mėnesiai.
Pats implanto gijimas yra neskausmingas procesas, o poprocedūrinis diskomfortas gali trukti iki savaitės nuo jo įsriegimo.
– Nuo ko prasideda šypsenos atkūrimo procesas? Kokia yra įprasta gydymo eiga?
– T. Mickevičius: Viskas prasideda nuo pirmosios konsultacijos, kurios metu išsiaiškinami kliento lūkesčiai, norai, nusiskundimai. Tuomet vyksta išsamus paciento ištyrimas: apžiūra, panoraminė rentgeno nuotrauka ar 3D kompiuterinė tomografija, imami dantų atspaudai, daromi modeliai ir dėliojamas gydymo planas. Pacientui visuomet pristatome keletą galimų gydymo scenarijų, kuriuos sudėliojame pagal kainą, trukmę ir kitus veiksnius. Pristačius planą, pacientas nusprendžia, kuris variantas jam priimtiniausias.
– L. Poškevičius: Jei tik yra galimybė, svarbiausia su implantaciją atliksiančiu gydytoju pasikonsultuoti dar iki šalinant dantį. Pažangūs metodai atveria ir daugiau galimybių palengvinti gydymo procesą. Pavyzdžiui, dar danties šalinimo metu galima atlikti vienmomentę implantaciją. Taip pat, norinti išvengti sudėtingų kaulo priauginimo procedūrų, danties šalinimo metu galime atlikti procedūrą, vadinamą alveolės augmentacija. Šis metodas į išrauto danties vietą leidžia įdėti kaulo pakaitalą, ateityje sumažinsiantį kaulo priauginimo procedūros sudėtingumą. Dalis darbo bus atlikta dar begyjant pašalinto danties vietai, taip reikšmingai palengvinant kaulo priauginimo procedūras ateityje.
– Paminėjote vienmomentę implantaciją. Koks tai metodas ir kada jis tinkamas, o kada – ne?
– L. Poškevičius: Vienmomentė implantacija išskirtinė tuo, jog implantą galima įsriegti dar danties šalinimo procedūros metu. Tokiu būdu jau antrojo vizito metu galima atlikti protezavimą, o visas gydymo periodas užtrunka tik apie tris mėnesius.
Tuo tarpu vėlyvos implantacijos gydymas prailgėja bent iki pusės metų. Iš pradžių pašalinamas dantis, o kitas vizitas planuojamas jau po trijų mėnesių – po šio periodo išrauto danties vietoje būna sugijęs kaulas ir galima įsriegti implantą. Implanto prigijimui reikalinga dar bent du ar trys mėnesiai. Nuolatinį protezavimą galime atlikti tik praėjus šešiems mėnesiams nuo gydymo pradžios. Esant kaulo priauginimo poreikiui, gydymo trukmė gali ir prailgėti.
Tad pagrindinis vienmomentės implantacijos privalumas – patogumas pacientui. Jis ne tik sutaupo savojo laiko, bet ir išvengia papildomų procedūrų bei dėl jų sekančio poprocedūrinio diskomforto, antibiotikų vartojimo.
– T. Mickevičius: Nors atliekama tikrai dažnai, ši procedūra tinkama ne kiekvienam. Pavyzdžiui, jei pacientas kenčia nuo stipriai supūliavusio, paslankaus danties ar apie jį ištirpusio kaulo, pasiekti pirminio implanto stabilumo nepavyks, tad iškyla didelė rizika, jog implantas gali neprigyti. Tokiu atveju rekomenduojame atlikti vėlyvą implantaciją.
Siekiant įvertinti, ar įmanoma atlikti vienmomentę implantaciją, atliekame rentgeno nuotrauką ir kompiuterinę 3D tomografiją. Tyrimų metu įvertiname kaulo aukštį, storį bei kiekį aplink danties šaknį. Tik tokiu būdu galime įsitikinti, ar implantą galime įsriegti vos pašalinę dantį.
– Ar vienmomentės implantacijos metu galima atstatyti tik vieną dantį?
– T. Mickevičius: Tikrai ne, šios procedūros metu galime atstatyti reikiamą dantų skaičių. Vieno danties atstatymui naudojamas vienas implantas. Jei reikalinga atstatyti du, tris ar keturis dantis, įprastai naudojami du implantai ir ant jų pritvirtinamas tiltinis protezas.
Jei reikėtų atstatyti visą žandikaulį, tuomet tam pasitelkiame nuo keturių iki aštuonių implantų.
– Ką reikėtų žinoti prieš pradedant implantacijos procedūras? Kokias dažniausiai daromas pacientų klaidas pastebite?
– L. Poškevičius: Pagrindinė problema – pacientų delsimas. Svarbu suprasti, jog kuo ilgiau uždelsite, tuo daugiau pasekmių teks spręsti. O tai kainuoja daugiau laiko, pastangų ir finansinių kaštų. Idealu konsultacijai apsilankyti dar iki šalinant dantį arba iškart po jo pašalinimo.
– T. Mickevičius: Pastebime ir tai, jog didelė dalis pacientų nėra girdėję apie vienmomentės implantacijos galimybes ir pas mus atvyksta jau po danties pašalinimo. Visgi šiandien tai – pats pažangiausias šypsenos atkūrimo metodas, tad labai aktualu įsivertinti jo atlikimo galimybes.
Bet kuriuo atveju, jei dantis jau pašalintas, delsti jokiu būdu negalima. Praėjus maždaug metams po danties pašalinimo pradeda vykti negrįžtami pokyčiai: dantų migracija į prarasto danties vietą, priešingame žandikaulyje esančio danties porininko poslinkis į atsiradusį tarpą, pašalinto danties srities kaulo ir dantenų nykimas.
– Ką patartumėte pacientams, dar tik besirenkantiems kliniką šypsenos atkūrimui?
– L. Poškevičius: Mano nuomone, svarbiausias kriterijus yra paciento ir gydytojo tarpusavio ryšys. Pacientas turi jausti pasitikėjimą jį gydysiančiais specialistais. Rekomenduočiau rinktis klinką, kurioje procedūras atlieka atskirose srityse besispecializuojantys odontologai, dirbantys vienoje komandoje kartu su dantų technikais.
– T. Mickevičius: Taip. Dirbdami po vienu stogu dantų gydytojai ir technikai gali realiai įvertinti bei greitai reaguoti į kiekvieno paciento atvejį, taip sukurdami geriausiai žmogaus žandikaulį atitinkančius protezus – tiek vizualiai, tiek patogumo atžvilgiu. Dantų technikas gali įvertinti ir situaciją prieš protezavimą, ir pagaminto protezo atitikimą implantui sugijus. Esant paklaidai ar netobulam rezultatui, danties protezas gali operatyviai būti koreguojamas vietoje.
Jei dantų technikos laboratorija veikia atskirai, tuomet protezas kuriamas tik iš gydytojų nuimtų dantų antspaudų pavyzdžio. Tokiu būdu dantų technikas neturi galimybės įvertinti realios situacijos, o ir laike protezų gamybos procesai ženkliai prailgėja.